„Suformuota darbo grupė ieško bendradarbiavimo galimybių su Vilniaus universitetu. Pagrindinis šios darbo grupės tikslas šiuo metu vykstančiame universitetų stambinimo, aukštojo mokslo kokybės didinimo kontekste – užsitikrinti kuo palankesnes tolesnio Šiaulių universiteto veikimo sąlygas, – sakė Rimvydas Vaštakas, Šiaulių universiteto Tarybos pirmininkas. – Esame įsitikinę, jog kuo autonomiškesnis Šiaulių universitetas bus, tuo geriau jis atlieps krašto ir viso Šiaurės Lietuvos regiono poreikius.“
R. Vaštakas pastebi, jog šiuo metu tiek iš Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek iš Seimo bei Vyriausybės juntamas itin didelis palaikymas universitetui: „Dabar jau niekas nebediskutuoja, jog Šiauliams kaip miestui, regiono centrui nereikia aukštojo mokslo. Džiaugiuosi, kad dabar diskusijos yra tik kaip jis bus organizuojamas, bet – faktas: aukštojo mokslo centras Šiauliuose, kad ir kaip jis būtų pavadintas, išliks ir tai – svarbiausia“.
Šiaulių universiteto Tarybos pirmininkas pabrėžia, jog galutinį žodį kaip visų Lietuvos universitetų steigėjas dėl tolesnės universiteto veiklos tars Seimas.
Planuodamas savo tolesnę ateitį, šalia derybų su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis Šiaulių universitetas imasi ir itin radikalių vidinių permainų. Šiuo metu keičiama studijų organizavimo tvarka padės ne tik užtikrinti finansiškai efektyvesnį universiteto valdymą, bet ir leis geriau išsigryninti didžiausias universiteto stiprybes.
Pagal naują tvarką Šiaulių universitetas pradės dirbti jau po kelių mėnesių – nuo 2018 m. sausio. Pagrindinis pokyčių tikslas yra taupyti administracijai, pastatų išlaikymui skiriamas lėšas bei didinti studijoms tenkantį finansavimą.
Tarp didžiausių struktūrinių pokyčių – Šiaulių universitete nebeliks fakultetų, mažės katedrų ir administracijos tarnybų skaičius.
„Siekdami veikti efektyviau, parengėme ir jau ėmėmės įgyvendinti naują studijų organizavimo modelį, nukreiptą į racionalesnį lėšų panaudojimą. Pertvarkę universiteto struktūrą užtikrinsime ir glaudesnį, efektyvesnį akademinio bei administracinio personalo bendradarbiavimą. Tikimės, kad išgryninti strateginės veiklos prioritetai padės gerinti mokslų bei studijų rezultatus, o organizacijos valdymą padarys efektyvesnį“, – sakė dr. Modestas Grigaliūnas, Šiaulių universiteto Komunikacijos, rinkodaros, neakademinės veiklos tarnybos direktorius.
Pokyčiai bene labiausiai palies patalpų klausimą, nors iki galo jo išspręsti be Vyriausybės pagalbos – neįmanoma, mat tikrasis universiteto patalpų savininkas – valstybė, o universitetas jas valdo tik patikėjimo teise.
„Viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie tai, jog universitetas pernelyg daug lėšų skiria tuštiems pastatams išlaikyti, vis dėlto šioje situacijoje esame savotiški įkaitai, mat valstybės universitetui skiriamas lėšas privalome panaudoti jai pačiai priklausantiems pastatams administruoti. Jei tai priklausytų nuo mūsų, nereikalingus pastatus tiesiog parduotume, – sakė Šiaulių universiteto atstovas. – Vis dėlto darome ką galime: dalį patalpų esame uždarę dar pernai, minimalizavę jų šildymą“, – sakė Šiaulių universiteto atstovas.
Nelengvas permainų laikotarpis laukia ir Šiaulių universiteto darbuotojų. Administracinio ir akademinio personalo proporcijos neatitinka bendrų standartų, t. y. lyginant su dėstytojų skaičiumi, administracinis aparatas yra per didelis, todėl iki 2018-ųjų sausio bus sumažinta apie kelias dešimtis administracinio personalo etatų.
„Universitetui tai – skausmingas procesas, mums rūpi ir liekantys, ir išeinantys žmonės, todėl dalis jų bus tiesiogiai nukreipti dirbti į kitas regiono organizacijas. Vykdomi pokyčiai yra sudėtingi, itin jautrūs, tačiau tik juos įgyvendindami gebėsime prisitaikyti prie aukštojo mokslo reformos bei demografinių pokyčių, o atsinaujinę sieksime būti svarbiu ir regionui reikalingu, jo poreikius patenkinti galinčiu stipriu universitetu“, – tikino M. Grigaliūnas.
