Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc. nuo savo bruto darbo užmokesčio, o valstybė iš biudžeto skirs po 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų šalies VDU (2019 m. – 16,4 eurų).
Norintys kaupti nuosaikiau galės pradėti nuo 1,8 proc., kurie per penkerius metus pasieks 3 proc. Tokiu atveju valstybės paskata per penkerius metus nuo 0,3 proc. auga iki 1,5 proc. nuo šalies VDU.
Pagal šią sistemą nekaupiantis žmogus iki 40 metų kas trejus metus gaus pranešimą iš „Sodros“, kad yra įtrauktas į kaupimo sistemą ir kad iki numatyto termino turi pranešti savo sprendimą. Nebenorintiems kaupti kartą galima nuspręsti – arba su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“, arba stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensinio amžiaus.
Pensijos augs
„Sodra“ prognozuoja, kad nuo Naujų metų pensijos šalyje vidutiniškai augs apie 7,6 proc. Prognozuojama, kad 2019 m. vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 358,27 eurai.
Tam, kad valstybinės pensijos artimiausiu metu augs, pritaria ir Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis.
„Jeigu ekonomika Lietuvos išsaugos savo stabilumą, tai tikrai mes drąsiai galime prognozuoti ir valstybinių pensijų, ir vidutinio darbo užmokesčio augimą“, – tv3.lt kalbėjo B. Gruževskis.
Tačiau Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka tikina, kad pensijų augimą lems ne kitąmet įsigaliosianti pensijų kaupimo pertvarka, o jau anksčiau priimtas pensijų indeksavimas.
Nuo 2018 m. pensiją sudaro bendroji ir individualioji pensijų dalys. Individualiajai pensijos daliai apskaičiuoti įvesta pensijos apskaitos vienetų („taškų“) sistema. Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai, kurių skaičius per metus negali būti didesnis kaip 5. Ši sistema leidžia individualiąją pensijos dalį tiesiogiai susieti su mokėtomis įmokomis.
„Tai buvo priimta dar praėjusios – A. Butkevičiaus – valdžios. Nors šita valdžia giriasi, kad padidins pensijas, tai jie nepadidins. Yra įstatymas, pagal kurį „Sodrai“ privalu skaičiuoti pensijas, nuo Naujų metų jie pensijas privalo padidinti pagal veikiantį įstatymą, prie kurio priėmimo šita valdžia neprisidėjo. O tai, kas pakeista nuo ateinančių metų, dėl to pensijos nedidės“, – tv3.lt kalbėjo R. Lazutka.
(Ne)artėjanti demografinė krizė
Tačiau B. Gruževskis skuba įspėti, kad didesnėmis pensijomis gali tekti džiaugtis neilgai, mat dėl įtemptos demografinės šalies situacijos sparčiai mažėja mokesčių mokėtojų.
„Sakiau ir kartoju, kad tikrai demografiniai pokyčiai padidins įtampą socialinio draudimo fondui, kadangi yra rizika, kad mažės dirbančių apdraustų žmonių skaičius. Pagal dabartines tendencijas, dirbančiųjų skaičius mažės. Bet mes turime imigracijos galimybes, darbo užmokesčio ir našumo produktyvumo augimą“, – teigė B. Gruževskis.
Būtent šie trys veiksniai, anot profesoriaus, jei ekonomika bus patraukli ir imli, gali puikiai kompensuoti natūralius demografinius pokyčius.
„Reikia apie 10–15 tūkst. žmonių, kuriais imigracija turėtų viršyti emigraciją. Tai nėra fantastikos sritis, atsižvelgiant į mūsų ekonomikos pajėgumą“, – svarstė B. Gruževskis.
Tuo metu R. Lazutka mano, kad demografinė krizė Lietuvą ištiko jau senokai, o kalbos apie ateitį dažnai būna nepagrįstos, nes ateitis nėra žinoma.
„Išvažiavo labai daug žmonių, emigracija yra labai didelė. Bet matome, kad nemažai atvažiuoja iš Ukrainos, atvažiavusiųjų skaičius gali dar labiau didėti. Todėl šnekėti, kas bus po 30 metų yra absoliuti beprasmybė Tie, kas gąsdina, kad po 20 metų bus mažai dirbančių žmonių, prieš 20 metų neprognozavo, kad iš Lietuvos išvažiuos apie milijoną žmonių. Tai dabar gali ir atvažiuoti, jeigu tik bus poreikis. Jeigu trūks darbuotojų, algos kils, o nuo didelių algų sumokama daugiau mokesčių“, – pastebėjo profesorius.
Reforma per dosni
Paprašytas įvertinti kitąmet įsigaliojančią pensijų kaupimo pertvarką, B. Gruževskis teigė, kad ji itin draugiška vartotojams, bet didelė auka iš biudžeto. Profesorius sako palaikantis inicijuotus pokyčius, bet bijantis, kad jie neigiamai atsilieps per artimiausius 4–5 metus.
„Tikrai lankstus yra perėjimas, sudarytos galimybės žmonėms grįžti į „Sodrą“, reforma yra su žmogišku veidu. Bet ji gali būti per dosni. Tas įmokų „lubų“ įvedimas. Jis liečia nedaug žmonių, bet tai yra dideli pinigai. Tie žmonės, kurie sumoka daugiau, turi būti jiems skirtas dėmesys, bet jų pinigai labai reikalingi dėl mūsų ateities, dėl mūsų artimiausių 30 metų. Šiandien dar galime leisti, kitais metais galime leisti. Bet kitais metais tokių galimybių turėsime vis mažiau“, – prognozavo B. Gruževskis.
Kaip keisis Jūsų pensijų įmokos
Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 500 eurų ir pasirinks kaupti 3 proc., jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 19,34 eurų. Jei dirbantysis norės pradėti kaupti nuo 1,8 proc. – įmoka bus 11,6 euro.
Įmokas ir savo darbo užmokestį „į rankas“ galite apskaičiuoti pasitelkę pajamų skaičiuoklę.
Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 1 tūkst. eurų ir pasirinks kaupti 3 proc., jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 38,67 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8 proc. – įmoka sieks 23,2 eurų.
Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 1,5 tūkst. eurų ir pasirinks kaupti 3 proc., jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 58,01 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8 proc. – įmoka bus 34,8 eurų.
Pagal 2011 m. priimtus sprendimus Lietuvoje pensinis amžius 2026 m. pasieks 65 metus vyrams ir moterims.
Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2018 m. spalio mėn. 337,48 eurai.