Į Nacionalinį kongresą Vilniuje šeštadienį susirinkę pedagogai keikė valdžią ir klausėsi jos prašymų elgtis racionaliai.
„Gal slegiami didelės atsakomybės už ugdytinių likimus naštos mes ir neboikotuosime egzaminų, bet kad mokslo metai neprasidės rugsėjo pirmąją, yra didelė tikimybė“, - kongrese sakė vienas iš streikais savo teises ginančius pedagogus vienijančios profesinės sąjungos lyderių Eugenijus Jesinas.
Kongresą atidaręs minėtos profsąjungos vadovas Aleksas Bružas kritikavo demokratijos būklę šalyje.
„Diktatūrinis pobūdis valstybinių institucijų lemia, kad mes negalime elementarių problemų išspręsti“, - sakė A.Bružas, pastebėjęs, kad vykdomosios valdžios atstovų, kurie gali priimti sprendimus, kongrese nėra.
„Mes nenorime streikuoti, patikėkit, mes nenorime tokių priemonių imtis, bet esame valdžios priversti“, - dėstė jis.
Profsąjungos lyderis piktinosi ne tik dėl profesinės sąjungos reikalavimų netenkinančio Seimo patvirtinto mokytojų atlyginimų kėlimo plano, bet ir dėl mokytojų darbo krūvio, kuris esą viršijąs normą tris kartus, nesaugumo ir kitų socialinių problemų. Jis taip pat kartojo, kad atsistatydinusiai Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei pamainos ieškanti valdžia turėtų atsiklausti profsąjungos nuomonės.
„Kritiniu momentu gal reikėtų paklausti ir šitos švietimo sistemos bendruomenės, ką jie norėtų matyti ministro kėdėje. Neduokit ministrų, kurie dar netapę ministrais verčia purvus ant visų, ir tų, kurie sakė, kad jei mums nepatinka čia, važiuotume į užsienį. Kas čia per pasakymai?“, - klausė A.Bružas ir jo klausimas daugiau kaip 600 kongreso dalyvių buvo sutiktas plojimais.
Seimo vardu kongrese kalbėjęs parlamento vadovas Česlovas Juršėnas sakė, kad valdžia jau pasimokiusi iš streikų ir siūlė problemas spręsti racionaliai.
„Man atrodo, kad valdžia kai ko išmoko ir kai ką padarė - gal ne viską taip, kaip jūs skaičiavote, bet valdžia turi irgi savo uždavinius ir valdžia yra marga, daugiapartinė, ir ne visada pavyksta užtikrinti bendrą sutarimą“, - atsakomybės už priimamus Seimo sprendimus nenorėjo prisiimti valdančiosios koalicijos atstovas.
„Tikiuosi, kad jūs dalykiškai problemas nagrinėsite, tikiuosi, kad suformuluosite reikiamus pasiūlymas, o mūsų uždavinys - juos nagrinėti. Mes žiūrėsime atidžiai ir ieškosime sprendimų, tikiuosi, kad savo sprendimus padarys ir vykdomojo valdžia“, - sakė Č.Juršėnas.
Kongrese gausiai apsilankė opozicinių partijų atstovai - konservatorių lyderis Andrius Kubilius, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Darbo partijos vicepirmininkas Vydas Gedvilas ir kiti politiniai veikėjai, kuriems suteikę žodį pedagogai išgirdo nemažai karčių žodžių valdančiųjų atžvilgiu ir net streikus palaikančių pasisakymų.
„Jei rugsėjo 1-ąją mokytojai streikuos, tai bus gerai. Mes taip demokratėjame“, - sakė buvęs socialdemokratas, dabar naują polinę jėgą buriantis Algirdas Paleckis.
Kongrese patvirtintose rezoliucijose pedagogai savo reikalavimų nemažina ir reikalauja šiais metais atlyginimus pakelti dar 35 proc. Nuo šių metų pradžios mokytojų atlyginimai jau buvo padidinti vidutiniškai 15 procentų.
Seimas praėjusį antradienį nutarė didinti mokytojų algas nuo gegužės mėnesio 10 proc., o nuo rugsėjo - dar 15 procentų. Vyriausybė, siūliusi atlyginimus ir nuo gegužės, ir nuo rugsėjo kelti po 10 proc. ir Seimo patvirtintą nutarimą iš pradžių vadinusi nerealiu, žada kitą savaitę ieškoti pinigų Seimo patvirtintam nutarimui įgyvendinti.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.
Kai kurios mokytojų profsąjungos nuo kovo 3-iosios buvo paskelbusios neterminuotus streikus reikalaudamos, jog atlyginimai dar šiais metais iš viso vidutiniškai didėtų 50-čia proc. Pedagogai streikus šiuo metu yra sustabdę.
Politikams svarstant atlyginimų kėlimą streikais grasinantiems pedagogams, ir švietimo ir mokslo ministrės posto pasitraukė R.Žakatienė. Valdančioji koalicija šiuo metu nesitaria, kuriai iš valdančiosios koalicijos partijų turėtų atitekti šis postas. Į laisvą ministro postą kandidatus paskelbė turintys socialdemokratai, socialliberalai ir liberalcentristai.
Tarp svarstomų socialdemokratų pretendentų minima jų frakcijos Seime narė Aušrinė Marija Pavilionienė, švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė, premjero patarėja Giedrė Purvaneckienė. socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, Kėdainių gimnazijos direktorė Danutė Vitauskienė, parlamentarė Milda Petrauskienė.
Tuo tarpu socialliberalai į šį postą siūlo Seimo narius Algirdą Monkevičių, jau ėjusį šias pareigas, ir Valerijų Simuliką.
Liberalcentristai į šiame poste norėtų matyti savo partietį parlamentarą Rimantą Remeiką.
