Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Seimo Migracijos komisijai trečiadienį pristatė mokestines priemones, kurios padėtų užtikrinti mažesnę socialinę atskirti, gerinti verslo aplinką bei kurti šeimai palankią aplinką, o svarbiausia – kovoti su emigracija.
Pasak finansų ministro vyriausiosios patarėjos Vilmos Vildžiūnaitės, kalbant apie migraciją, vienas svarbiausių dalykų – tinkamų ekonominių sąlygų užtikrinimas, tiek auginant ekonomiką, tiek tinkamai pasidalinant prieaugiu.
Gerės sąlygos smulkiems verslininkams
Planuodama mokesčių politiką 2018 m., Finansų ministerija akcentuoja, kad kitų metų prioritetai – tvarūs finansai ir verslumo bei produktyvumo skatinimas. Viena numatomų priemonių – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčiai individualia veikla užsiimantiems asmenims.
„Šiuo metu mokestinė našta yra paskirstyta labai netolygiai, gyventojai, vykdantys savo mikroversliuką, moką 5 proc. arba 15 proc. Net tris kartus skiriasi mokesčių našta, priklausomai nuo to, kokią veiklos rūšį vykdo. Tai numatoma keisti ir apmokestinti individualioje veikloje uždirbtas pajamas, priklausomai nuo uždirbto pelno. Principas toksai – kuo didesnės uždirbamos pajamos, kuo didesnis pelnas, tuo didesnis mokestis apskaičiuojamas“, - posėdyje kalbėjo V. Vildžiūnaitė.
Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu individualiu veikla užsiima apie 60 tūkst. asmenų.
Be GPM pokyčių, numatomos ir kitos priemonės skatinti verslumą. Finansų ministerija ketina įvesti mokesčių „atostogas“ individualia veikla užsiimantiems asmenims. Smulkūs verslininkai metus būtų atleisti nuo pelno mokesčio ir socialinio draudimo įmokų.
Taip pat norima skatinti investicijas ir inovacijas bei pritraukti investicijas į regionus.
Kils ir MMA, ir NPD
Kitų metų biudžete, anot Finansų ministerijos atstovės, didžiausia dalis lėšų skiriama socialinėms reikmėms.
„Laba svarbu teisingas biudžeto pajamų perskirstymas. Didžiausia išlaidų dalis yra socialinėms reikmėms numatyta tam, kad būtų mažinama pajamų nelygybė, skurdas, atsirastų parama šeimoms“, - sakė V. Vildžiūnaitė.
Kitąmet iki 400 eurų planuojama didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) bei nuo 310 eurų iki 380 eurų kilstelti neapmokestinamųjų pajamų didį (NPD). NPD už vaikus pakeis „vaiko pinigai“ – 30 eurų išmokos tėvams už jų atžalas.
„Jeigu šeima augina du vaikus, pajamos turėtų padidėti apie 40 eurų tiems tėvams, kurie uždirba minimalią algą. Jeigu uždirba vidutinę algą, tai ta mokestinė našta, aišku, didesnė, nes NPD pritaikomas mažesnis. Jeigu šeima augina vieną vaiką, tai dėl MMA ir NPD didinimo, bendras poveikis bus apie 60 eurų. Akivaizdu, kad tą poveikį pajus tos šeimos, kurios uždirba mažesnes pajamas“, - prognozavo ministro patarėja.
Finansų ministerija tikisi, kad šios permainos padės skatinti ekonominį augimą bei atneš naudą toms gyventojų grupėms, kurioms labiausiai to reikia.
Socialinės išmokos padėtų išbristi iš skurdo
Posėdyje socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė atkreipė dėmesį į pastarųjų metų emigracijos ir reemigracijos statistiką. Populiariausiomis kryptimis emigruoti vis dar išlieka Didžioji Britanija, Airija, Norvegija, Vokietija, Danija, Švedija bei JAV.
„Matome, kad iš Lietuvos 2016 m. išvažiavo 50 tūkst., įvažiavo 20 tūkst. asmenų. Emigruoja dažniausiai 19-26 m. jauni vyrai, kas penktas emigrantas 25-27 m. Bet mes turime ir 20 tūkst. sugrįžtančių, 71 proc. jų – Lietuvos piliečiai. Grįžusių iš emigracijos – 14,5 tūkst. Daugiausiai grįžta iš Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Norvegijos, Airijos“, - kalbėjo E. Radišauskienė.
Kitas gąsdinantis rodiklis, anot viceministrės, – skurdo lygis Lietuvoje. Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje skurdžiai gyveno 29,3 proc. gyventojų, o tai viršija Europos Sąjungos vidurkį.
„Žinome bendrą statistiką, kad socialinės išmokos padeda žmonėms išbristi iš skurdo lygio. Bet Lietuvoje yra tokia situacija susidariusi, kad darbo užmokestis iš esmės augo ženkliai, o išmokos beveik stovėjo vietoje, nedidėjo. Todėl mes turime tokį atotrūkį“, - pastebėjo E. Radišauskienė.
Viceministrės teigimu, Lietuva socialinei apsaugai vis dar skiria per mažą dalį savo bendrojo vidaus produkto – tik 12,5 proc.
„Siūlome iš esmės peržiūrėti socialines išmokas ir jas didinti, darbo užmokestį didinti ir remti šeimas, kad jos įsigytų būstą. Šiais metais pasiūlėme naują priemonę – minimalių pajamų didinimo sistemą, kas iš esmės bus siejama su minimaliu vartojimo dydžiu. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad čia mokslininkai nustatė minimalių poreikių krepšelį, kuris yra lygus 238 eurams. Į tą krepšelį stengėmės atsižvelgti, stengdamiesi tam tikras išmokų bazes“, - tikino E. Radiškauskienė.
Viceministrė pridūrė, kad kitąmet vidutiniškai po 42 eurus augs pensijos, nes nuo sausio 1 d. įsigalios pensijų indeksavimas.
