„Pernykštį sezoną ne vienas Lietuvos kurortų verslininkas yra pavadinęs pačia prasčiausia vasara per daugelį metų, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - tiesa, to nepatvirtina statistikų duomenys, pagal kuriuos per devynis 2016 m. mėnesius visuose keturiuose Lietuvos kurortuose turistų buvo apgyvendinta gerokai daugiau ir šis prieaugis siekė dviženklį procentą.
Kaip rašoma išplatintame pranešime, tik Neringa sulaukė 0,5 proc. mažiau vietinių poilsiautojų, matyt, dėl gerokai pabranginto įvažiavimo. Tad visai netrukus prasidėsiant naujam sezonui labai įdomu pasižiūrėti, ar kurortų verslui vis dėlto pavyko per 2016 m. sezoną užsiauginti „lašinukų sluoksnelį“ ir kelioms įmonėms Birštone, Druskininkuose, Palangoje ir Neringoje pernai metų vasara, deja, buvo paskutinė.“
Įvardijo, kur daugiausia nesėkmių
Lietuvos kurortuose 2016 m. gegužės pradžią sutiko apie 1,6 tūkstančio įvairių rūšių verslo subjektų, įdarbinusių bent po vieną asmenį. Iš viso juose triūsė 17,5 tūkst. dirbančiųjų.
Deja, neapsiėjo ir be praradimų. Visų pirma, 22 kompanijos, pernai veikusios kurortuose, perkėlė savo buveines kitur. Tarp įmonių, likusių kurortuose, 37 susidūrė su vienokiomis ar kitokiomis problemomis, tad jų statusas iš įprasto buvo perregistruotas į bankrutuojančios, bankrutavusios, likviduojamos ar dar kitokios. Gausiausiai probleminių įmonių užderėjo Druskininkuose – 2,9 proc. visų pernai metų gegužę dar pasitikusių įmonių. Geriausi reikalai buvo Neringoje, kur probleminį statusą įregistravo tik 1,9 proc. visų verslo subjektų.
Pagal be personalo likusių įmonių santykinę gausą pirmavo Birštonas. Darbuotojai čia paliko 11 proc. įmonių, kurios bent vieną darbuotoją turėjo pernai gegužę. Mažiausiai verslų, kurie pametė visus darbuotojus, fiksuota Neringoje – tik 2 proc.
Versliausi – palangiškiai, sėkmingiausi - druskininkiečiai
„Per metus, prabėgusius nuo pernai gegužės, kurortuose atsirado ir naujų įmonių, - pasakoja „Creditreform Lietuva“ analitikė, - aktyviausi buvo Palangos gyventojai. Jie įregistravo daugiau nei pusę visų Lietuvos kurortuose gimusių verslų – 73. Antri buvo druskininkiečiai (46), tradiciškai aktyvūs neringiškiai (14) aplenkė verslaujančius Birštone (9). Deja, tačiau tarp per metus gimusių jau yra ir „našlaičių“.
Atmetus mažąsias bendrijas ir individualias įmones, kurios gali veikti ir neturėdamos oficialių dirbančiųjų, labiausiai nesisekė Neringoje įregistruotoms naujokėms - nė vieno darbuotojo neturėjo penkios. O geriausiai naujų verslų šansus numatė Druskininkų verslininkai – iš 46 „šūvių“ nepataikė tik 9. Palangoje be personalo gegužės pradžioje sėdėjo kiek daugiau nei ketvirtadalis naujų įmonių, o Birštone – trečdalis. Žinoma, gali būti, kad gyvybės į apmirusias įmones įpūs įsibėgėjantis sezonas. Ypač, jei oras bus geras.“
Prie jūros - skolininkų gausa
Su mokesčių mokėjimo problemomis susidūrė gausiausias Palangoje registruotų įmonių būrys. Čia šių metų gegužės pradžioje daugiau nei 10 eurų Sodrai buvo skolingos 9,4 proc. visų įmonių. Druskininkuose sunkumų su mokesčiais turėjo tik 8,1 proc. ūkio subjektų. Tačiau rekordiškai daug skolinga buvo įmonė iš Neringos. Jau bankrutavusi statybos paslaugas teikusi UAB Rigena nesumokėjo Sodrai vos ne 100 tūkst. eurų.
Gausiausia įmonių su turto areštais, įregistruotais nuo 2016 m. spalio 1 d., kai faktiškai baigiasi sezonas, ir iki šių metų gegužės pradžios, užderėjo Palangoje (5 proc. nuo visų tuomet veikusių įmonių), o atspariausios turto suvaržymams buvo Birštono įmonės (1,1 proc.). Pastebėtina, kad tarpusezoniu padėtis su areštais buvo geresnė mineralinio vandens kurortuose, o prastesnė – pajūryje.
Naująjį sezoną šiemet ruošiasi sutikti per 1,7 tūkstančio įmonių, registruotų visuose keturiuose kurortuose. Kol kas jose įdarbinta daugiau nei 18 tūkst. darbuotojų. Šis skaičius be abejonės augs, nes samdymas vasarai dar kaip reikiant neįsibėgėjo.
Kuriame kurorte didžiausios algos?
Logiška, kad nuo oro mažiau priklausančiuose mineralinio vandens kurortuose įmonės turėtų ir ne sezono metu mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau šį teiginį patvirtina tik Birštonas.
Čia, imant paskutinių trejų mėnesių vidurkį, vienam įmonių darbuotojui vidutiniškai teko 474,09 euro algos iki mokesčių. Druskininkai su 433,34 EUR vidurkiu į priekį praleido paprastai tik vasarą labiau atkuntančius Neringos verslininkus (464,24 EUR). Paskutinė liko Palanga (411,61 EUR).
Tačiau Palangoje įsikūrusi Tatianos Trefilovos individuali įmonė nušluostė nosis visų kitų kurortų verslininkams atlyginimų dydžiu. Nedidelėje firmoje, užsiimančioje pervežimais, vienas darbuotojas vidutiniškai uždirbo po 1609 EUR.
Antroje vietoje su 1459,72 EUR buvo Druskininkuose įsikūrusi kompiuterių programavimo bendrovė „Adapt LT“, trečioje – gaiviuosius gėrimus gaminanti „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ (1073,85 EUR), o ketvirtoje liko Neringa, kurioje didžiausią vidutinę algą gauna Neringos savivaldybės administracijos darbuotojai (914,04 EUR). Dosniausia savo darbuotojams (831,4 EUR) UAB „Gintaro galerija“ atsidūrė tik trečioje vietoje, mat antroje įsitaisė Neringos pirminės sveikatos priežiūros centras su 842,9 EUR vidutiniu atlyginimu.
Iki vasaros - taupymo režimas?
Pastebėtina, kad didžiausias menkesnę nei minimali (dabar MMA siekia 380 EUR) mėnesio algą mokančių įmonių procentas (56 proc.) užfiksuotas Palangoje, o mažiausiai darbuotojams šykštinčių (ar forminančių juos ne pilnam etatui) buvo Neringoje. Čia mažiau nei 380 eurų mokėjo tik 40 proc. vietos verslų. Arčiau Palangos įsitaisė Druskininkai (48,5 proc. mokančių mažiau), o arčiau Neringos - Birštonas (44,2 proc.).
Tikėtina, kad įsibėgėjus vasarai ir aštrėjant darbuotojų trūkumui, kurortuose prie jūros vidutinė mokama alga stiebsis į viršų. Neaišku tik, ar mažės įmonių, savo darbuotojams gailinčių net ir tų oficialiai nustatytų 380 eurų.
