Siūloma, kad aplinkosaugininkai netikrintų lengvųjų automobilių, furgonų ir iki aštuonių sėdimų vietų turinčių mikroautobusų, taip pat daugiau nei aštuonias vietas turinčių autobusų, jeigu jų bendroji masė neviršija penkių tonų.
Taip pat pareigūnai nebegalėtų panaikinti šių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo, jeigu jų tarša būtų per didelė.
Tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas užregistravęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad atleisti nuo patikrų siūlomų transporto priemonių srautai viešajame eisme yra didžiausi, todėl jų tikrinimas reikalauja didžiausio dėmesio ir užima daugiausia laiko.
Pasak L. Jonausko, įsigaliojus pataisoms, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nebūtų apkrauti neproporcingai didelėmis pareigomis keliuose bei galėtų susikoncentruoti į tiesiogines savo pareigas.
Vis dėlto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė sako, kad Seimas išanalizavo aplinkosaugininkų galimybes tikrinti automobilius ir priėmė sprendimą tikrinti visas be išimčių transporto priemones.
„Aplinkosaugininkams nėra nurodyta, kiek turi patikrinti. Jie tiesiog turi teisę tikrinti bet kurį automobilį, kuris jiems kelia įtarimą“, – BNS tvirtino A. Gedvilienė.
Jos teigimu, nustatinėti, kokių kategorijų automobiliai galėtų būti netikrinami, dar nereikėtų skubėti.
„Kurį laiką tikrai turi likti (tikrinamos visos transporto priemonės – BNS). Turime pasižiūrėti, kaip veikia tos nuostatos, tik tada, kai matysime, kad reikia kažką tobulinti, kažką galėsime keisti“, – BNS teigė parlamentarė.
Seimui svarstant, ar įpareigoti aplinkosaugininkus tikrinti automobilių taršą, kai kurie parlamentarai ne kartą siūlė visų pirma tikrinti ne lengvuosius automobilius, o labiausiai taršų krovininį transportą, ypač per Lietuvą važiuojantį tranzitu.
Aplinkosaugininkai įpareigoti tikrinti į aplinką išmetamų dujų – anglies monoksido ir dūmingumo atitiktį nustatytiems ribiniams dydžiams. Nustačius jų viršijimą, būtų naikinamas transporto priemonės techninės apžiūros dokumentų galiojimas.
Tikrinimai turėjo prasidėti dar nuo balandžio, tačiau tai nebuvo daroma iki rugpjūčio, kol buvo susitarta dėl sankcijų taršių automobilių savininkams.
Seimas birželį sušvelnino vairuotojų ir savininkų atsakomybę už jų automobilių keliamą taršą keliuose – pareigūnams taršių automobilių vairuotojus leista įspėti arba skirti baudą. Įspėjimas iki šiol nebuvo numatytas.
Nuo rugpjūčio įsigaliojo Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymas, kad transporto priemonės techninės apžiūros dokumento galiojimas naikinamas, jei per septynias darbo dienas nuo patikros nebūtų atliktas transporto priemonės išmetamųjų dujų patikrinimas techninės apžiūros stotyje ir nebūtų patvirtinta, kad teršalų kiekis neviršija nustatytų ribinių verčių.
AAD apie planuojamus transporto priemonių taršos patikrinimus rugpjūtį žada informuoti visuomenę, tačiau, departamento teigimu, apie mažesnės apimties tikslines patikras bus skelbiama ne visais atvejais.
„Vėliau visuomenė bus supažindinama su rezultatais“, – teigiama BNS pateiktame departamento komentare.
Kaip nurodė AAD, automobilių taršos patikrai reikalingi du analizatorių komplektai – vienas skirtas dyzeliniu kuru, o kitas – benzinu ir dujomis varomiems automobiliams.
Pernai įsigytas vienas įrenginys, skirtas matuoti dujų taršą.
AAD dabar vykdo viešuosius pirkimus, skirtus įsigyti dar tris dujų analizatorių komplektus.
Anksčiau skelbta, kad per metus aplinkosaugininkai planuoja patikrinti maždaug nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. automobilių.
