Lietuvoje – retai pasitaikantis atvejis: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį nuo vėjaraupių mirė žmogus.
Kaip portalui tv3.lt patikslino įstaiga, gruodžio mėnesį fiksuotas vienas mirties nuo vėjaraupių sukelto meningito (įvairaus pobūdžio galvos bei nugaros smegenų minkštojo dangalo uždegimo) atvejis. Mirusysis priklausė 60–65 m. amžiaus grupei ir buvo Panevėžio miesto gyventojas.
NVSC teigimu, mirties atvejai nuo vėjaraupių registruojami retai: „Vertinant laikotarpį nuo 2024 iki 2014 m., užfiksuoti pavieniai mirties atvejai 2024, 2022, 2016 ir 2015 metais.“
Būklę sunkina gretutinės ligos
Medikai seniai pabrėžia – nors vėjaraupiais dažniau suserga vaikai, nuo to neapsaugoti ir suaugusieji. Juo labiau tai rizikinga, jei žmogus vaikystėje nebuvo persirgęs šia liga.
„Kartais žmonės juokauja, kad čia vaikiška, lengva liga ir nieko nereikia daryti. Tai tikrai taip nėra, matome daug visokių sudėtingų situacijų, tad ši liga pavojinga ir vaikams, ir suaugusiems. Ypač jei šeimoje yra nepersirgusių, tai labai pavojinga, jei kontaktuojama su susirgusiais vaikais ar anūkais.
Suaugusieji, ypač būdami vyresnio amžiaus, turi pakankamai daug gretutinių ligų, tada ir prasideda visos bėdos. Vaikai gi greičiau sveiksta, bet ir jiems pasitaiko nemažai komplikacijų – jų skaičius, galėčiau pastebėti, net didėja“, – komentavo LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Darius Varaškevičius.
Vėjaraupių komplikacijos – ir dėl prastos priežiūros
Pasak jo, dažniausia vėjaraupių komplikacija – antrinė bakterinė infekcija bėrimų vietose. „Dabar pasikeitė situacija – anksčiau tėvai kruopščiau su briliantine žaluma ar kitu dezinfektantu visus spuogelius tepdavo, dabar dažnai naudoja purškiamas putas, o jos sudaro sluoksnį ir infekcijai labai lengva vystytis.
Taip pat dar kažkodėl lig šiol didelė dalis šeimos gydytojų (aišku, ateinantys paskutinių kelių metų rezidentai jau tai žino) vadovaujasi klaidinga nuostata, kad sergant vėjaraupiais maudytis yra draudžiama. O būtent higiena, prausimas yra viena iš gydymo priemonių“, – pasakojo gydytojas.
„Suaugusieji, ypač būdami vyresnio amžiaus, turi pakankamai daug gretutinių ligų, tada ir prasideda visos bėdos“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
Jis atkreipė dėmesį ir į kitą būdingumą – neretai susergama keliomis infekcijomis vienu metu, kad vėlgi sunkina būklę.
„Pasitaiko ir kvėpavimo takų infekcijos, gali būti plaučių uždegimas, pernai turėjome kelis encefalitus, kai pažeidžiamos smegenėlės. Kas įdomu, kad ypač po COVID-19 pandemijos vėjaraupiai dažnai „eina“ su kažkokiomis kitomis ligomis – streptokokine gerklės infekcija, pačiu kovidu, tada eiga visada būna sunkesnė“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
Gydytojas patikino, kad mirtini vėjaraupių atvejai retenybė, nes dabar turimas gydymas nuo vėjaraupių: „Kol to nebuvo, turėjome žymiai daugiau komplikuotų atvejų. O gydymas tiek vaikams, tiek suaugusiems taikomas toks pats.“
Ligoninėje dabar dominuoja kitos infekcinės ligos
Tiesa, nors sergamumas vėjaraupiais žiemos mėnesiais išaugo ir šių metų sausio mėn. jis fiksuotas didesnis – per 2000 atvejų – nei pernai (kai buvo šiek tiek daugiau nei 1000), D. Varaškevičius teigė, kad šiuo metu bent ligoninėje nejaučiamas didesnis tokių pacientų padidėjimas.
„Dabar nėra tokio pakilimo, nes buvo gal nuo ano pavasario padaugėję, sirgo ir vasarą, rudenį, o dabar kaip tik sumažėjo. Daugiau matome pavienius atvejus.
Kadangi daug daugiau turime sergančių ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu, tėvai gal stengiasi ypač mažesnių vaikų nevesti į prekybos centrus, bendras susibūrimo vietas, tad mažesnė rizika užsikrėsti“, – svarstė jis.
Pasak gydytojo, įtakos tam, kad matoma mažiau sunkių pacientų turėjo ir skiepai. Nors ši vakcina mokama, vyko aktyvi sklaida įvairiais žiniasklaidos kanalais.
„Visiems, kurie atvyksta pas mus nesiskiepiję, visada tėvams rekomenduoju paskiepyti vaikus nuo erkinio encefalito ir vėjaraupių“, – pridūrė D. Varaškevičius.
Užpernai – rekordiškai daug pasiskiepijusių
Pasak specialistų, nors daugelis vis dar mano, kad vėjaraupiai yra lengva liga, kuria būtina persirgti, pagrindinė šios ligos prevencijos priemonė yra skiepai.
Kaip nurodė NVSC, praėjusių metų skiepijimo nuo vėjaraupių aprėptys dar tik vertinamos, tačiau 2023 m. buvo stebimas didžiausias pasiskiepijusių asmenų nuo vėjaraupių infekcijos skaičius per pastarąjį dešimtmetį.
„Sergantis vėjaraupiais žmogus gali užkrėsti aplinkinius net 1–2 dienas prieš pasirodant pirmiems simptomams ir dar kelias dienas po bėrimų atsiradimo“, – sakė E. Jegelevičienė.
„Buvo paskiepyti 18 094 asmenys, o 2022 m. – 8 594 suaugę ir vaikai. 2023 m. nuo vėjaraupių paskiepyta 2,1 karto daugiau vaikų lyginant su 2022 m. Kaip ir kiekvienais metais, 2023 m. daugumą besiskiepijančiųjų sudarė vaikai iki 17 metų 16 799 (92,8 proc.)“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.
Vis tik specialistai rekomenduoja skiepytis tiek vaikams (nuo 1 metų amžiaus), tiek suaugusiems, kadangi pastariesiems vėjaraupiai dažnai pasireiškia sunkesne forma.
Kaip atpažinti ir saugotis vėjaraupių?
Vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus per oro lašelius, kai jis kosėja, čiaudėja ar net kalba. Taip pat galima užsikrėsti tiesiogiai liečiant sergančiojo odos bėrimus (arba nuo sergančiojo juostine pūsleline) arba netiesiogiai per daiktus, kuriuos paveikė pūslelių išskyros.
„Sergantis vėjaraupiais žmogus gali užkrėsti aplinkinius net 1–2 dienas prieš pasirodant pirmiems simptomams ir dar kelias dienas po bėrimų atsiradimo. Kai bėrimai pasidengia šašais, tada liga nebėra užkrečiama“, – anksčiau yra aiškinusi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Pirmieji ligos požymiai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo ir dažnai primena peršalimą: karščiavimas, silpnumas, prasta savijauta. Vėliau atsiranda dėmelės, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio, o plyšus pūslelėms, susidaro šašai. Bėrimai atsiranda bangomis, kas 1–2 dienas, todėl galima pamatyti įvairių stadijų bėrimo elementus toje pačioje kūno vietoje.
Kadangi vėjaraupiai yra itin užkrečiama liga, sergantysis turi būti izoliuotas. Vaiko negalima leisti į darželį, mokyklą ar į lauką. Į ugdymo įstaigą ar susitikimus su draugais vaikai gali eiti tik tada, kai nukrenta visi šašeliai nuo odos ir gleivinės tampa švarios, rašoma pranešime spaudai. Vaikai, persirgę vėjaraupiais, dalyvauti ugdymo procese gali tik visiškai pasveikę, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 7–10 dienų po paskutinio bėrimo atsiradimo. Dėl gydymo ir grįžimo į ugdymo įstaigą būtina pasitarti su gydytoju.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
