Panevėžyje pigiausia įsigyti ar nuomotis būstą, tačiau norint pragyventi reikia išmanumo. Mat už maistą ir būsto išlaikymą mokame kone brangiausiai, ir dauguma – iš socialinių išmokų, tad greito gyvenimo pagerėjimo galime nelaukti.
Sakoma, kad įvyko persilaužimas: šalies ekonomika nebesmunka ir jau net esame atsispyrę nuo dugno. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, buvo įdomu panagrinėti, kiek stiprus tas atsispyrimas buvo. Deja, paaiškėjo, jog mažesniems didmiesčiams, tokiems kaip Šiauliai ir Panevėžys, stipriau atsispirti dar nėra nuo ko.
Atsispyrėme tik truputį
Kaip sako ekspertė, ekonominis atsigavimas priklauso nuo nedarbo mažėjimo ir darbo užmokesčio didėjimo tempų. O sunkmečiu bedarbių smarkiai padaugėjo.
Tai buvo didelis smūgis šeimoms, nes didžioji dalis jų prieš krizę neturėjo sukaupusi santaupų, o jei ir turėjo, tai tik tiek, kad užteko trumpam laikui. Be to, mažėjo ir darbo užmokestis. Situacija pradėjo šiek tiek taisytis tik praėjusių metų antrąjį pusmetį.
„Panevėžyje metų pabaigoje buvo fiksuojamas vienas didžiausių vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus padidėjimų, palyginti su ankstesniu pusmečiu – 1,6 procento, o vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per antrąjį 2010 metų pusmetį padidėjo 4,3 procento“, – sako J. Varanauskienė.
Jos aiškinimu, šiuo atveju sąlyginiais darbuotojais laikomi žmonės, dirbantys visą darbo dieną (pavyzdžiui, du pusę etato dirbantys darbuotojai laikomi vienu sąlyginiu darbuotoju). Tai rodo, kad darbų mastai mieste šiek tiek išaugo, tad ir pinigėlių žmonės gauna daugiau.
Daugiau nei šiauliečiai, bet...
Remiantis Statistikos departamento pateikta naujausia regionų statistika, 2010 metų pabaigoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Panevėžio mieste siekė 1 543,5 lito. Mūsų miestas aplenkė Šiaulius. Juose vidutinis darbo užmokestis buvo 53,6 lito mažesnis.
Tiesa, pasak J. Varanauskienės, gatvėje pakalbinus žmones gal tik vienas iš dešimties pasakytų tą realiai pajutęs savo kailiu: atlyginimų statistiką, jos manymu, galėjo pakelti praėjusių metų pabaigoje gautos premijos.
Taip pat įtakos galėjo turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, žmonėms nebereikėjo eiti nemokamų atostogų, tad ir pinigų jie automatiškai gavo šiek tiek daugiau.
„Nepastebimai pastebimi pokyčiai“, – taip apibūdino situaciją šeimos finansų ekspertė.
Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Nors vidutinis darbo užmokestis ir pradėjo didėti, tačiau Panevėžyje jis vis dar 100 litų mažesnis negu prieš prasidedant krizei. Šis skirtumas, palyginti su kitais miestais, kol kas didžiausias. Be to, Panevėžys – specifinis miestas: pasirodo, esame bene labiausiai priklausomi nuo socialinių išmokų. Tai reiškia, kad vieno gyventojo pajamos (darbo pajamos, santaupų palūkanos, įvairios socialinės išmokos) yra gana žemos.
„Sunkmečio našta Lietuvos miestuose pamažu lengvėja, bet nevienodai. Tam įtakos pirmiausia turi vidutinės pajamos ir patiriamos išlaidos. Panevėžys iš kitų didmiesčių išsiskiria tuo, kad čia palyginti didelė dalis gyventojų yra priklausoma nuo socialinių išmokų. Dėl to ekonominis pagerėjimas čia ateis vėliau“, – negalėjo paguosti J. Varanauskienė.
Tačiau šeimos finansų ekspertė patikslino, jog tai nereiškia, kad Panevėžyje yra daugiausia gyvenančiųjų iš pašalpų. Šiuo atveju omenyje turimos visos socialinės išmokos. Nedarbo išmokos, išmokos mamoms už vaikus, kompensacijos už šildymą sudaro labai nedidelę dalelę pajamų – liūto dalis tenka įvairių rūšių pensijoms.
Bent jau gyvename erdviausiai
J. Varanauskienės teigimu, spartesnį ekonominį gerėjimą panevėžiečių namų ūkiuose labiausiai nustelbė išaugusios prekių ir paslaugų kainos: pragyvenimas mūsų mieste brango daugiausia iš visų didmiesčių – 4,1 procento.
Atlikti skaičiavimai parodė, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių Panevėžyje pigiausia įsigyti arba nuomoti būstą, tačiau gyventi yra brangiau nei, pavyzdžiui, Šiauliuose ar net Klaipėdoje. Buvo vertinamas penkių šalies didmiesčių keturių asmenų šeimos vidutinis pagrindinių mėnesio išlaidų krepšelis: išlaidos maisto produktams, būstui išlaikyti ir transporto paslaugoms.
Keturių asmenų panevėžiečių šeima per mėnesį šioms reikmėms šaltuoju metų laiku iš viso turėtų išleisti vidutiniškai apie 1 832 litus. Tai yra 3 procentais daugiau, nei tokias pat prekes ir paslaugas perkanti tokio pat dydžio šeima, gyvenanti pigiausiame mieste, Šiauliuose, kur analogiškos išlaidos sudaro 1 816 litų.
Tačiau Panevėžyje pigiausiai kainuoja įsigyti būstą. Pasak J. Varanauskienės, apskaičiuota, kad vidutinį darbo užmokestį gaunantis panevėžietis, naudodamasis bankų paskolomis, paimtomis 40 metų, galėtų įpirkti 51,8 kvadratinio ploto būstą gyvenamajame rajone – didesnį nei visų kitų didžiųjų miestų gyventojai, gaunantys vidutines tuose miestuose pajamas. Vidutinio darbo užmokesčio skirtumas, palyginti su trimis didžiausiais miestais, yra kur kas mažesnis negu nekilnojamojo turto kainų skirtumas.
Priversti viską pravalgyti
„Panevėžyje, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, per pastaruosius metus bene labiausiai kilo maisto produktų kainos – didesnis maisto prekių brangimas buvo tik Vilniuje“, – dar vieną nedžiugią žinią panevėžiečiams pateikė J. Varanauskienė. Šeimos finansų ekspertė neslėpė nežinanti, kuo tai būtų galima paaiškinti. Aišku, statistikai ima vidutines maisto produktų kainas turguose ir parduotuvėse. Kaune yra Urmo bazė, kur prekiauja daug smulkių prekiautojų. O kuo didesnė konkurencija, tuo prekės pigesnės. Tad kodėl Kaune maistas nebrango tokiais tempais, kaip ir aišku. Tačiau kodėl Panevėžys aplenkė Šiaulius, paaiškinimą rasti sunku. Ekspertė neatmetė galimybės, kad nemaža dalis gyventojų maisto produktus – pieną, kiaušinius, mėsą, daržoves ir panašiai – įsigyja kaime arba juos užsiaugina. Tad šių išlaidų nematyti.
Nors ir ne daugiausia, bet Panevėžyje taip pat padidėjo išlaidos būstui išlaikyti – apie 14 procentų.
Pagal išlaidas būstui šildyti panevėžiečiai nusileidžia tik Kauno gyventojams. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis darbo užmokestis pas mus mažesnis negu didžiuosiuose miestuose, galima daryti prielaidą, jog išlaidos pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms – maistui, būstui išlaikyti – sudaro didesnę išlaidų krepšelio dalį.
„Nepaisant to, kad Panevėžys didmiestis, kuriame pigiausia apsigyventi, gyventi čia nėra pigiausia. Nominalus darbo užmokesčio augimas nekompensuoja kylančių pragyvenimo išlaidų, didelę pajamų dalį sudaro socialinės išmokos, o šios pradėti didėti gali tik praėjus tam tikram laiko tarpui po to, kai padidės dirbančių žmonių pajamos. Vadinasi, realų finansinės situacijos pagerėjimą pajus tik tie panevėžiečiai, kurie po pertraukos vėl ras darbą ir gaus didesnį užmokestį negu iki tol gautos socialinės išmokos“, – prognozavo J. Varanauskienė.
Apskaičiuota, kad 60 kvadratinių metrų buto nerenovuotame nenaujos statybos name vidutinės šildymo išlaidos Panevėžyje žiemą buvo 329 litai kas mėnesį. Prasidėjus vasarai, tie pinigai liks gyventojų kišenėse. Tačiau bankininkai nemano, kad žmonės pradės jais švaistytis. J. Varanauskienės manymu, pirmiausiai žmonės stengsis išsimokėti susikaupusias skolas. Be to, per porą krizės metų žmonės pirko mažiau, o daiktai juk dėvėjosi, tad išgalintys ką nors įsigys arba dalį pinigų skirs atostogoms. Turint omenyje, kad kitas šildymo sezonas gali būti dar skaudesnis finansiškai, žmonės taupys pinigus žiemai. Na o tiems, kuriems sunkmetis didesnių pasekmių neturėjo, atsiras galimybė investuoti ilgesniam laikui.
Prognozuojama, kad artimiausią ateitį vidutinis darbo užmokestis gali pakilti 3,5 procento, tačiau vartojimo prekės ir paslaugos brangs ne ką lėčiau. Tad didėjimas iš esmės bus... suvalgytas.
Daiva SAVICKIENĖ
