„Už važiavimą be bilieto gavau vos 20 litų baudą, bet teko sumokėti daugiau nei 100“, „Vos porą dienų pavėlavau sumokėti baudą – mano sąskaitos buvo užblokuotos“, „Įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, bet buvo areštuotas mano turtas“ – panašių skundų apstu interneto platybėse, o kam jie adresuojami, nuspėti nesunku – dažniausiai dėl šių „nepatogumų“ kaltinami antstoliai.
Paklausta, ar tiesa, kad ekonominiu sunkmečiu antstolių kontoros buvo užverstos bylomis, antstolė Brigita Palavinskienė sakė: „Nors sakoma, kad kuo sudėtingesnės sąlygos šalies ekonomikoje, darbo rinkoje, tuo daugiau darbo turi antstoliai, darbų antstolių kontorose visuomet yra. O kalbant apie sunkmetį, kai žmonėms pragyventi sunkiau, kai įmonės verčiasi sudėtingiau, dažniau susiduriame su piktesne žmonių reakcija, nes dėl visų atsiradusių negandų dažniausiai kaltas antstolis.“
Kalbėdama apie antstolių darbą kitose šalyse, pašnekovė sakė: „Rusijos federacijoje antstoliai yra pareigūnai ir skolininkus lanko uniformuoti bei su milicijos apsauga, tad jų darbas paprastesnis, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje, skolininkai daugiau atsižvelgia ir į pareigas, kai pas mus dažniau akcentuojamos tik teisės, nes skolininkas Lietuvoje gali skųsti bet kurį antstolių dokumentą.“
Visuomenei reikia „blogiukų“
Dažnai spaudoje pasirodančiose istorijose antstoliai tapatinamas su skolų „išmušinėtojais“. Kalbėdama apie tokio antstolio profesijos įvaizdžio kūrimą visuomenėje, pašnekovė sakė: „Neretai nueinama lengviausiu keliu ar pasirenkamas gana „pigus“ būdas pateikti informaciją. Visuomenei reikia „blogiukų“, kurie galėtų būti įvairių nelaimių kaltininkais. Antstolis yra valstybės įpareigotas pareigūnas, tad šis amatas neturėtų būti juodinamas. Visi pamiršta apie tai, kad apie 80 proc. bylų anttstolis vykdo valstybės naudai, o juk valstybė yra tie patys žmonės, kurie iš valstybės biudžeto gauna pensijas ir pašalpas.“
Pašnekovės teigimu, neigiamo profesijos įvaizdžio formavimas nėra tik anstolių, bet visos valstybės sistemos problema: „Daugelis pareigūnų, ypač teisėsaugos, Lietuvoje pateikiami iš neigiamos pusės. Vertėtų kartais pasidomėti amerikiečių praktika, kur formuojamas kitoks – teigiamesnis visuomenės požiūris į pareigūnus. Žinoma, niekas neabejoja, kad blogybes reikia kelti į viešumą, bet nereiktų pamiršti ir teigiamo darbo pavyzdžių.“
Dėl baudos kaltas antstolis?
B. Palavinskienės teigimu, dažnai visuomenėje kylantis nepasitenkinimas neturi realaus pagrindo: „Pasitaiko internetinėje erdvėje komentarų apie tai, kad antstolius reikia šaudyti, bet pagalvokite, kas būtų, jei niekas nerinktų skolų ir niekas nejaustų pareigos jų mokėti? Tuomet kitas žingsnis būtų įkalinimo sistemos panaikinimas... Žinoma, pats antstolio profesijos neigiamas įvaizdis nėra ir be pačių antstolių kaltės, bet jiems gali būti keliamos drausmės bylos, panaikinami teismo sprendimai ir t.t.“
Pašnekovė tikino, kad daugumai antstolių tenka kas mėnesį skambinėti užmaršiems tėvams ir priminti apie tai, kad reikia mokėti alimentus savo atžaloms, o atsakas išgirdus tokią žinią retai kada būna draugiškas. Dažniausiai pasipila įvairių epitetų tirada: „Dažnai antstolis yra kaltas, kad žmogus viršijo greitį arba paliko automobilį neleistinoje vietoje – klientai, iš kurių tenka išieškoti baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažnai būna labai pikti ir nenusiteikę bendradarbiauti.“
Mokesčiai – neišgalvojami
Apie tai, kokių veiksmų gali imtis antstolis, pašnekovė kalbėjo: „Antstolių veiklos labai aiškiai apibrėžtos Antstolių įstatyme, kur labai aiškiai pasakyta, kad antstolis turi vykdyti jam pavestas funkcijas. Antstolis vykdo skolų išieškojimą bei teikia tokias paslaugas: dokumentų įteikimas, faktinių aplinkybių konstatavimas, teisinių konsultacijų teikimas ir pan. Labai dažnai manoma, kad tą sumą, kuri skolininkui nurodoma sumokėti už antstolio paslaugas, antstolis paprasčiausiai sugalvoja. Visos išlaidos, kurios pridedamos prie skolos, yra labai griežtai reglamentuojamos. Būna atvejų, kai skundžiamasi, kad 20-ties litų baudą antstolis „išaugino“ iki 100 litų, bet žmonės pamiršta, kad antstolis taip pat patiria išlaidų – darbuotojų darbo laikas, dokumentacijos sutvarkymas ir kt.“
Moters teigimu, kiekvienas antstolis privalo atlikti procesinius veiksmus ir, nors išieškoma skola ar bauda yra labai maža, vis tik privaloma užvesti bylą, įvesti duomenis į specialią programą, prisijungti prie tam tikrų duomenų bazių, už kurias mokami abonentiniai mokesčiai, tad visa tai įskaičiuojama.
Švaistūnus drausmina turto areštas
Dažnai žmones trikdo išieškomos skolos ir antstolių naudojamų priemonių santykis: kartais dėl skolos gali būti įšaldomos asmens sąskaitos, o kartais net areštuojamas turtas. Komentuodama šiuos antstolių turimus įgaliojimus, B. Palavinskienė sakė: „Kai antstolių kontoroje užvedama byla, tikrinama ir žmogaus turtinė padėtis. Jei išieškoma suma yra nedidelė, tarkime, bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl 200 litų nėra jokio tikslo areštuoti žmogaus buto. Tokiu atveju tikrinama žmogaus banko sąskaita ir, jei joje yra pinigų, areštuojama sąskaita. Jei skola yra didesnė, tuomet antstolis privalo užtikrinti skolos išieškojimą.
Tarkime, pilietis niekur nedirba, jokių pajamų neturi, bet pasiima greitąjį kreditą. Yra rizika, kad žmogus šį būstą gali dar papildomai įkeisti arba jį parduoti. Turto areštas yra apsauginė funkcija.“
Pašnekovė užsiminė, kad labai daug žmonių, saugodami savo darbo vietas, kreipiasi patys į antstolius prašydami, kad skolos išieškojimo dokumentai nebūtų siunčiami į jų darbo vietą. „Dažniausiai žmonės sutinka atitinkamą sumą mokėti patys, tik nenori, kad darbovietė būtų įtraukta į šį procesą.“
Už nemokamas skolas – blokuojamos sąskaitos
Pašnekovės teigimu, dažniausiai antstoliai atsižvelgia į skolos dydį ir į skolininko faktinę situaciją. Jei žmogus nusiteikęs geranoriškai, jam sudaroma galimybė skolą sumokėti dalimis ir palankūs mokėjimo grafikai. „Jei žmogus tvarkingai viską moka, jis patiria minimalų psichologinį diskomfortą, bet jei mokėti skolas vengiama, antstolis priverstas papildomai skolininko ieškoti, kas didina patį skolos išieškojimo mokestį. Jei antstolis nesiims jokių turtą išsaugoti padėsiančių veiksmų, kaip jau minėtas sąskaitų blokavimas ar turto areštas, kita pusė – kreditorius, gali pareikšti antstoliui pretenzijas, kad šis neapsaugojo jo intereso“, – kalbėjo B. Palavinskienė.
Dažnai žmonės būna pasipiktinę antstolių veiksmais, kuomet gaunantys socialines išmokas žmonės sužino, kad jų sąskaitos užblokuotos. Komentuodama tokias situacijas antstolė sakė: „Antstolis negali žinoti, iš kur sąskaitoje atsirado pinigai, jis mato tik sąskaitos numerį ir jos likutį. Jeigu yra areštuojama sąskaita, į kurią gaunami vadinamieji vaiko pinigai ar kitos socialinės išmokos, žmogui rekomenduojama susisiekti su antstolių kontora, informuoti apie situaciją ir pateikti pažymą apie tai, iš kur į sąskaitą patenka pinigai – areštas panaikinamas, o pinigai grąžinami. Skolininkas pats turi būti labai aktyvus dalyvaudamas procese.“
Įsiaudrinusius skolininkus stebi kameros
Moteris prisiminė iš kolegų girdėtus liūdnai juokingus atsitikimus, kuomet žmonės buvo įsitikinę, kad antstolis nori juos nužudyti ar išprievartauti. „Mūsų antstolių kontora yra stebima kameromis, apie tai svečius įspėja ir užrašas prie durų. Tai drausmina žmones, jie mažiau keikiasi, pasižymi geresne savitvarda, nes kartais emocijos būna tikrai nevaldomos. Antstoliai nesiveržia į namus naktimis ir nepersekioja žmonių, žinoma, telefonu paskambiname, primename. Jei žmogų iš tikrųjų sunku surasti, ieškome per darbo vietą, bet neskambiname įmonės vadovui ir nesakome, kad jų darbuotojas nemoka skolų - tai situacijos nepagerins“, – kalbėjo moteris.
Vieną baudą sumokėjo kelis kartus
Antstolė prisiminė atvejį, kai vyras baudą už kelių taisyklių pažeidimą per savo užmaršumą sumokėjo keletą kartų ir antstolei panorus pinigus grąžinti, kilo nemenkas triukšmas, nes klientas pasijautė įžeistas tokio pasiūlymo ir net pakėlė triukšmą, bet vėliau sugrįžo padėkoti.
Pasak moters, geriausias darbo įvertinimas yra tada, kai skolininkas tampa klientu. „Būna tokių atvejų, kai po išieškotos skolos žmonės skambina ir sako: „Žinot, jūs taip greitai iš manęs viską paėmėte, kad dabar norėčiau, kad iš mano skolininkų visas skolas išluptumėte.“ Ne visi skolininkai būna pikti, pasitaiko žmonių, su kuriais labai gerai bendraujame“, – kalbėjo antstolė.
Alimentai – nors ir iš pensijos
Pašnekovės teigimu, piktindamiesi antstolių veiksmais žmonės dažnai iššvaisto daug pinigų ir laiko teisinėms konsultacijoms, patiria daug streso, o rezultatas vis tiek būna tas pats – galiausiai vis tiek tenka ateiti ir išspręsti skolos grąžinimo klausimą: „Pirmiausiai žmogus informuojamas raštu apie tai, kad antstolių kontoroje yra duomenys apie jo turimą skolą, nurodomas jos dydis ir minimalios išieškojimo išlaidos. Toliau, jei žmogus mąsto racionaliai, per dešimt dienų tą skolą padengia ir apie šį įvykį pamiršta arba, jei šiuo metu neturi pinigų, pats kreipiasi į kontorą ir tariamasi dėl skolos mokėjimo dalimis ar pan. Dar būna atvejų, kai žmonės, gavę pranešimą apie įsiskolinimą, jį tiesiog sulamdo ir išmeta, o paskui apsimeta, kad jo nebuvo. Būna atvejų, kai žmogus tiesiog atsisako priimti registruotą laišką, bet nepriėmimas laikomas tolygiu įteikimui. Jei žmogus ignoruoja skolą, nereiktų stebėtis, kad bus vykdomi turto areštai ir skolos išieškojimo kaštai didės“, – kalbėjo pašnekovė.
Kalbėdama apie skolininkų klaidas, B. Palavinskienė akcentavo, kad ignoravimas ir nenoras bendradarbiauti yra pačios netinkamiausios strategijos pačiam skolininkui. „Skolos nereikia ignoruoti ir nuo to slėptis, reikia patiems domėtis savo skolomis ir situacija bus minimaliai skausminga, nes skolos niekur nedings. Vyrai galvoja, kad, jei vengs mokėti alimentus, vaikui sulaukus pilnametystės viskas pasimirš – gerai nebus, įsiskolinimą reiks sumokėti nors ir iš pensijos.“
