„Gal, matyt, nereikėtų dramatizuoti dalykų, kol jie neįvykę. Tai, kad pasikeitė retorika ir tam tikra tarptautinė diplomatija, yra akivaizdu“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį kalbėjo ministras pirmininkas.
„Mes nesame prie jos pratę ir tai tam tikra prasme šokiruoja daugelį politinio lauko dalyvių ar netgi kai kurių šalių lyderių, bet iš esmės naujasis JAV prezidentas nepasakė nieko naujo, ko mes nebūtume girdėję“, – kalbėjo socialdemokratas.
Donaldas Trumpas dar pirmą kartą eidamas JAV prezidento pareigas ragino sąjungininkus Europoje sparčiau didinti išlaidas gynybai, tačiau pernai jį vėl išrinkus į Baltuosius rūmus, amerikiečių lyderio retorika paaštrėjo.
Anksčiau raginęs gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), dabar D. Trumpas kalba apie 5 procentus.
Santykiuose su JAV siūlo mažiau isterijos
G. Palucko teigimu, šiandien yra matomas visai kitas kontekstas ir visai kitos aplinkybės, verčiančios Europą „labai rimtai pasižiūrėti į gynybos ir finansavimo klausimus“.
„Kai kalbame apie bendrą situaciją, kaip toliau vystysis NATO, kaip bus mūsų dvišaliai santykiai su JAV, lygiai taip pat: reikia mažiau isterijos ir mažiau panikos, nes aš tikrai nemanau, jog šitie dalykai kažkuo galėtų padėti ir padaryti mūsų santykius geresnius ar tvaresnius“, – kalbėjo premjeras.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) yra perspėjęs NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai.
Rusija ne kartą piktinosi NATO buvimu centrinėje ir rytinėje Europos dalyse. Prieš invaziją į Ukrainą, pradėtą 2022-ųjų vasarį, Maskva reikalavo NATO atitraukti karius iš kelių rytinių Europos valstybių.
Lietuvoje tarnybą Pabradėje atlieka JAV rotacinis batalionas.
G. Paluckas, paklaustas ar yra užtikrintas, jog šie kariai liks Lietuvoje, teigė šiuolaikiniame pasaulyje negalintis garantuoti nieko, tačiau, pasak premjero, reikia stengtis, kad šaliai palanki esama situacija išliktų.
„Todėl būtina naudoti ir dvišalius partnerystės santykius, ir tinkamą regioninį požiūrį į tai, ir pastangas formuoti politiką tiek NATO, tiek skirti papildomą dėmesį gynybos finansavimui. Visi šitie dalykai iš tiesų gula ant stalo ir mūsų NATO partneriams bendrai, ir JAV ant stalo atskirai“, – kalbėjo jis.
Premjeras teigė, jog artimiausiu metu inicijuojamo vizito į JAV metu ketinama perduoti žinią, kad „Lietuva daro visus įmanomus dalykus ir deda pastangas tam, kad pirmiausia pati užtikrintų savo gynybos pajėgumus“.
Gynybos finansavimo planas – kitų metų biudžeto projekte
Lietuva per artimiausius penkerius metus gynybai skirti planuoja 5-6 proc. BVP.
Surinkti daugiau papildomų lėšų siekiama, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Tačiau kol kas neaišku, iš kokių lėšų tą ketinama padaryti.
G. Paluckas patikino turintis planą, kaip papildomai finansuoti gynybą, tačiau akcentavo matantis poreikį sumodeliuoti pasekmes verslo konkurencingumui, asmeniniams finansams, vidaus vartojimui.
„Šis planas yra padėtas ant stalo tiek pas mane, tiek pas finansų ministrą. Jis bus pristatytas jau pavasario sesijoje, – kalbant apie papildomas pajamas į biudžetą, kurios leis finansuoti tiek trumpuoju laikotarpiu gynybos poreikius, tiek ilgesniu laikotarpiu aptarnauti padidėjusią valstybės skolą“, – kalbėjo jis.
„Tačiau visas planas, tiek, kiek bus skolinamasi, kiek bus iš ekonomikos augimo skirta gynybai, o kiek viešiesiems kitiems reikalams, atsiras 2026 metų biudžeto projekte“, – pabrėžė politikas.
Jis yra patikinęs, kad ieškant papildomų gynybos finansavimo šaltinių, Vyriausybės šiuo metu rengiami mokesčių pakeitimai nebus drastiški bei itin nepablogins nei verslo, nei gyventojų padėties
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
