„Susitarimai yra reikalingi ir prasmingi, bet susitarimuose pinigų nėra. Jeigu mes šnekame apie trumpojo laikotarpio veiksmus, kuriuos reikia atlikti arba tuos žingsnius, kuriuose reiktų žengti, tai, manau, kad susitarimas vienoks ar kitoks atsiras jau Seimo salėje dedant balsus ant stalo“, – antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje kalbėjo ministras pirmininkas.
Pasak jo, šiuo metu Vyriausybė turi užduotį ieškoti realių finansinių šaltinių, Valstybės gynybos tarybai (VGT) nusprendus per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Lygiagrečiai tokio susitarimo ruošimas gali vykti. Aš neabejoju, kad Seime tokią inciatyvą palaikytų ir daugiau parlamentinių partijų“, – kalbėjo G. Paluckas.
Susitarimą atnaujinti ragina opozicijoje esantys konservatoriai, kurių iniciatyva prieš kelis metus jis ir buvo pasirašytas, šiaip politinei jėgai būnant valdžioje.
G. Nausėda matytų kaip telkėją
TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė vėliau žurnalistams teigė, jog įprastai atnaujinimus pavykdavo suderinti susitarus tarp pačių partijų, tačiau stingant iniciatyvos politines jėgas galėtų suteikti šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
„Dabar to nejaučiama. Erdvė yra vakuuminė ir norisi, kad ji neliktų vakuuminė bei būtų bandoma kažkaip praslysti ieškant erdvių, kaip atitolti nuo VGT sprendimo (...). Artimiausiu metu kreipsimės į šalies prezidentą, kad tą vakuumą užpildytų“, – sakė politikas.
Pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo, krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.
Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.
Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.
Lietuva išlaidas krašto apsaugai didinti dar labiau siekia, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
