„Kadangi tai yra tema ir procesas, apimantis ne vieną politinį ciklą, labai svarbu, kad turėtume kuo aiškesnį matymą ir tvaresnį pamatą tokioms iniciatyvoms virsti realybe, norisi su premjeru aptarti išaugusius panaudojimo poreikius“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
„Turėtume pakalbėti ir apie tuos šaltinius, kurie galėtų tapti realiu finansavimo pagrindu. Iki šiol tos viešoje erdvėje aptarinėtos idėjos labiau priminė improvizuotą idėjų generavimo ciklą, o ne planą realiems sprendimams“, – pabrėžė jis.
Konservatorius taip pat pabrėžė, kad bus kalbama apie galimybę atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Po tokio VGT sprendimo TS-LKD prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaip bus siekiama VGT tikslų.
Valdančiųjų atstovai tokius siūlymus sutiko nevienareikšmiškai. Premjeras G. Paluckas tikino, jog tokie, anot jo, abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sutiko, kad politinių jėgų sutarimas gynybos klausimais yra svarbus, tačiau socialdemokratė pažymėjo, jog skubėti šiuo klausimu nereikėtų.
2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
