Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Seime kartais juokaujama, kad 141 parlamentaras salėje būna tik kartą per kadenciją – pačią pirmąją dieną. Nors šiame, naujajame Seime, net ir per pirmąjį posėdį kelių parlamentarų trūko:
„Užsiregistravo iš viso 137 Seimo nariai.“
Praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kad per svarbų balsavimą į posėdžių salę iškviečiami ir sergantys, ar net izoliuotis turintys politikai. Taip buvo pandemijos metu, Kasčiūnas kartą net sėdėjo vertėjų kabinoje.
O kartais salė kone tuščia. Ateina vos vienas kitas parlamentaras. Pasitaiko ir atvejų, kai balsavimas vyksta, bet politikai iš savo kabinetų iki salės nenueina.
Klausimą kelia kiekvieną kadenciją
Seimūnų lankomumo klausimas keliamas kone kiekvieną kadenciją, ši – ne išimtis. Seimo vadovas Saulius Skvernelis dabar siūlo mažinti parlamentinėms išlaidoms skiriamą sumą tiems, kurie posėdžius praleidžia be pateisinamos priežasties.
„Suvaldyti posėdžių nelankymą, kuris tikrai kai kuriais epizodais būna labai didelis, ar švenčių metu, ar rinkimų kampanijų metu tas suaktyvėja“, – aiškina darbo grupės pirmininkė Agnė Širinskienė.
„Kai būna apytuštė salė, o reikia priimti sprendimus, irgi nekaip atrodo, tada žmonės vertina, ką čia tie Seimo nariai veikia“, – teigia socialdemokratų frakcijos narys Kęstutis Vilkauskas.
Nuo šios kadencijos Seimo nariams pakilo algos. Dabar eilinis Seimo narys gauna po beveik 4 tūkstančius eurų į rankas. Tiesa, kai kurie už papildomas pareigas komitetuose ar frakcijose gauna dar daugiau. Daugiausia uždirba Seimo pirmininkas – virš 5 tūkstančių eurų į rankas.
Maža to, kiekvienas parlamentaras gauna po daugiau nei pusantro tūkstančio eurų per mėnesį savo parlamentinėms išlaidoms. Būtent į jas dabar Skvernelis su Širinskiene ir nusitaikė.
„Už praleistą posėdį kas? — Tai, matyt, kažkur būtų 5 procentai kanceliarinių išlaidų. Tai, berods, apie aštuoniasdešimt kelis eurus. — Už vieną posėdį? — Taip. — Po to pliusuojasi? — Taip, jeigu jau 3–4 posėdžiai, ir jeigu kolega gyvenantis rajone, kur sunaudojama nemažai kuro, tai, aš manau, tas jau pasijaustų ir asmeninėms lėšoms, kai reikėtų už tą kurą mokėti“, – pasakoja A. Širinskienė.
Neturi darbo laiko
Štai gruodį iš viso buvo 12 Seimo posėdžių. Daugiausia – 3 – be pateisinamos priežasties praleido konservatorė Agnė Bilotaitė. Dar 6 seimūnai iš įvairių frakcijų praleido po 2 posėdžius. Lapkritį buvo tik 4 posėdžiai, bet štai konservatorius Vytautas Kernagis praleido 2 iš jų. Ir nenurodė kodėl. Bet šiandien, nors ir nėra sesijos, konservatorių Seime nemažai.
„Posėdžių nevyksta, komitetų nevyksta, tai ką jūs čia veikiate Seime? — Dirbu. Dirbu, kaip eilinis darbo žmogus, kuris turi pareigas, atsakomybes“, – sako konservatorių frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė.
„Ką jūs čia veikiate? — Dirbu, organizuoju rytoj diskusiją, pokalbį apie aktualius klausimus aplinkosauginius, tai reikia pasiruošti“, – teigia konservatorių frakcijos narė Aistė Gedvilienė.
Ir iš tiesų, Seimo narių darbo laikas nėra reglamentuotas. Tai, kiek nori dirbti, pasirenka pats politikas. Vieni dirba daug, tiek Seime, tiek ir regionuose, kur susitinka su rinkėjais. Apie kitus mažai kas girdėti, net ir parlamente nesiūlo jokių idėjų.
„Tuo ir skiriasi Seimo nario darbas, tikriausiai, kad nėra numatytų valandų, nei statute, nei atostogų numatyta, nei valandų numatyta, būna ir savaitgaliais, be išeiginių, praeitais metais iš viso be atostogų dirbau“, – D. Asanavičiūtė.
Problemos nemato
Vis tik politikai, nors ir nemato didelės problemos dėl posėdžių nelankymo, bet idėjai neprieštarauja.
„Be jokios abejonės, yra svarstytina, tokia praktika yra daug kur, ir kitose šalyse, ir kitose mūsų Lietuvos savivaldybėse“, – aiškina socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas.
„Jeigu tokiu būdu žmones sudrausminsi, ypač naujokams, galbūt reikia kažkokių papildomų svertų, tai tada puiku“, – priduria A. Gedvilienė.
„Svarstyti galima bet kokias priemones, bet tokios didelės problemos, dėl Seimo narių posėdžių nelankymo, aš asmeniškai neįžvelgiu“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Taisyklės turi būti labai aiškios ir griežtesnės šiek tiek. — Kažkokio botago reikia? — Reikia reikia, nes vis tiek, yra valstybės finansai“, – kalba socialdemokratų frakcijos narys Kęstutis Vilkauskas.
„Aš visai pritarčiau, kad tokia priemonė yra tinkama“ , – teigia D. Asanavičiūtė.
Tiesa, tuščios parlamentų salės būna ne tik Lietuvoje. Tą patį galima pamatyti ir Briuselyje, ir Londone, tad mūsų seimūnai – ne išskirtiniai.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
2025-02-02 16:50:37
'''KODĖL TAIP PRIEŠINAMA TARPUSAVYJE IŠRINKTA VALDŽIA?
Naujoji valdžia žadėjo rinkėjams auditus – visur, kur valstybės pinigai galimai buvo „įsisavinami“ šešėlyje. Tai reiškia nepatogius klausimus apie pensijų fondus, gynybos lėšas, „stebuklingus“ energetikos projektus, paramų projektus, eLeRTe ir daugybę kitų sričių, kur senoji valdžia dalinosi įtaką ir išteklius.
Todėl konservatoriai, liberalai ir jų partneriai dabar dreba. Jie jaučia milžinišką grėsmę ir daro viską, kad susigrąžintų valdžią.
--Manipuliacijos, intrigos, šantažas, bandymai sugriauti naująją koaliciją – tai jų strategija. Nes jei auditai būtų pradėti, paaiškėtų nepatogios tiesos, o jų sistema sugriūtų.
Štai kodėl dabar puolami tie, kurie kelia nepatogius klausimus. O Žemaitaitis – tik viena iš kortų šiame žaidime. Jie naudoja jį kaip įrankį, kad nukreiptų dėmesį nuo savo baimių.
--Ar nematote, kad vyksta speciali operacija, kurioje Lietuva priešinama tarpusavyje? Kad dirbtinai kuriama įtampa, kuri anksčiau ar vėliau sprogs kaip emocinė banga ir taps dar viena priemone sugrąžinti valdžią į liberkonservatorių rankas?
Tai nėra atsitiktinumai. Tai kova dėl valdžios, įtakos ir nešvarių pinigų. Vieni gina savo „paimtą grobį“, kiti bando jį perimti. Jei žmonės to nemato – jie akli. Bet tiesa vis tiek paaiškės.''
