„Aš niekaip nevertinu, arbitražas įvertins pagrįstumą šitų ieškinių. Ar tai 16, 10 ar 12 mlrd. eurų – jokio įspūdžio nedaro. Mes manome, kad tai yra politinio spaudimo priemonė“, – antradienį Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
„Mes niekaip nereaguosime. Yra teisininkai, kurie dirba savo darbą ir jie jį padarys. Manome, kad Lietuvos pozicija yra teisinga“, – pridūrė G Paluckas.
Susisiekimo ministerija antradienį BNS pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad Lietuva nesutinka su visais „Belaruskalij“ ieškinio kaltinimais ir savo argumentus pateiks arbitražo teismui nustatytais terminais.
Pernai gruodį ministerija, be to, teigė, jog sankcijas „Belaruskalij“ atžvilgiu įvedė Europos Sąjunga bendru jos narių sutarimu, o Lietuva šias sankcijas įgyvendina, jos galioja bei turi poveikį.
„Belaruskalij“, pernai gruodžio 2-ąją arbitražui pateikęs ieškinį prieš Lietuvą, reikalauja jos atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą, oficialiai patvirtino nuolatinio arbitražo teismas (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA).
„Belaruskalij“ 2023 metų spalį prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.
Baltarusijos trąšų milžinė teigia, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir galimai pažeidžiant 1999 metais Lietuvos ir Baltarusijos pasirašytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, bei reikalauja atlyginti padarytą žalą.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos, tačiau buvo nutrauktas 2022 metų vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.
