Aplinkos ministerija planuoja pakeitimus priimant sprendimus dėl daugiabučių namų. Siūlomi teisės aktų pakeitimai, kurie leistų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų nariams balsuoti nuotoliniu būdu priimant sprendimus.
„Gyvenimas šiais metais persikėlė į internetą. Paradoksalu, tačiau ir kaimynų bendravimą, ir apsisprendimą turime perkelti į elektroninę erdvę. Pandemija trunka jau beveik metus. Tad turime priprasti prie naujos realybės ir sprendimus dėl renovacijos, bendrųjų ūkinių reikalų daugiabučiuose namuose nuo šiol priimsime elektroniniu būdu“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak ministerijos atstovų, poreikis balsuoti nuotoliniu būdu kilo dėl karantino režimo apribojimų. Įsigaliojus pasiūlytiems pakeitimams, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, namų bendrijų nariai, priimdami sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, galės balsuoti elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudodamiesi mobiliąja programėle.
„Pažymėtina, kad įsigaliojus minėtiems pakeitimams nepanaikinama galimybė balsuojantiesiems išreikšti savo valią balsavimo biuletenį įmetant į tam tikslui įrengtą balsadėžę arba išsiunčiant skenuotą ar nufotografuotą balsavimo organizatoriaus nurodytu elektroninio pašto adresu. Todėl balsavimo organizatorius, nesvarbu, kokį biuletenio grąžinimo būdą ar balsavimą elektroninio ryšio priemonėmis pasirinks balsuojantysis, privalės užtikrinti, kad visiems balsuojantiesiems būtų įteiktas balsavimo biuletenis“, – teigiama ministerijos pranešime.
Sveikino idėją
„Tai yra sveikintinas dalykas“, – siūloma tvarką įvertino Seimo narė, valstiečių šešėlinė aplinkos ministrė Ligita Girskienė.
Ji pastebėjo, kad iki šiol taikyta tvarka, kai patalpų savininkai dėl sprendimų balsuodavo raštu, tačiau besikeičianti realybė skatina svarstyti apie nuotolinį balsavimą.
„Kadangi tendencija tokia, kad vis daugiau žmonių išvyksta gyventi į užsienį, įleidžia nuomininkus ir panašiai. Šitie pakeitimai buvo reikalingi dėl to, kad galėtų žmonės aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, kas liečia bendro naudojimo objektų priežiūrą“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo parlamentarė.
Idėjai pritarė ir Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė.
„Labai geri siūlymai, kad reikia daugiau taikyti elektroninių priemonių būsto valdymo centre, kas jau seniai yra suprantama“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, diskusijos dėl tokių pakeitimų pradėtos dar praėjusių metų kovą, tad D. Matonienė džiaugėsi, kad pagaliau įvyko postūmis. Visgi, anot jos, detalesniam ministerijos siūlymų įvertinimui dar reikia teisininkų peržiūros.
„Nes matome, kad yra tam tikrų perteklinių biurokratinių reikalavimų. <...> Bet pati idėja, pats principas, kad reikia ir balsuoti, ir organizuoti susirinkimus elektroninėje erdvėje, tai tikrai labai geras“, – pripažino D. Matonienė.
Mato grėsmių dėl duomenų apsaugos
L. Girskienė pastebi, kad balsavimas nuotoliniu būdu nebūtų naujiena visiems, kadangi kai kurie didesni daugiabučių namų administratoriai jau taiko šį metodą. Visgi Seimo narė ministerijos siūlymuose mato ne tik pliusų, bet ir galimų grėsmių.
„Man, kaip kažkada dirbusiai šitoje srityje, kyla truputį nerimas, kaip bus užtikrinama asmens duomenų apsauga, identifikacija. <...> Matome, kad nėra ideali situacija šitoje vietoje. Tai neramina“, – svarstė L. Girskienė.
D. Matonienė pasakojo, kad apie duomenų apsaugos reikalavimus Lietuvos būsto rūmai diskutavo su Aplinkos ministerija, teisininkai valdžiai teikė siūlymus ir pastebėjimus, kaip būtų galima užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiama duomenų apsauga.
Visgi, kaip pastebi Lietuvos būsto rūmų prezidentė, duomenų apsauga galioja ir gyvame susirinkime, kai turi identifikuoti savo asmens duomenis, tad susirinkimo organizatoriai turi laikytis reglamento ir Duomenų apsaugos įstatymo.
„Čia tik formos keitimas“, – tikino D. Matonienė.
Nesiūlo visiškai pereiti prie nuotolinio balsavimo
Pagal šiuo metu siūlomus ministerijos pakeitimus, balsavimas galėtų būti vykdomas ir elektroninėmis priemonėmis, ir balsuojant biuleteniais. Naujienų portalo tv3.lt kalbintos pašnekovės abejoja, ar greitu metu būtų galima visiškai pereiti prie nuotolinio balsavimo.
D. Matonienė teigė, kad didžiųjų ir mažųjų miestelių specifika, ten esančių būsto administratorių ir bendrijų supratimo bei pasirengimo lygis naujajai tvarkai yra skirtingas, tad prireiks laiko, kol visoje šalyje bus galima kalbėti apie vien nuotolinį balsavimą daugiabučių klausimais.
„Dėl to ir reikia taikyti mišrias priemones. Kiek tas pereinamasis laikotarpis, kada pereitų iki visiško (nuotolinio balsavimo – aut. past.), priklausys nuo bendrų veiksmų. Manau, kad reikia ir mokymų, ir projektų, ir įrangos įsigijimo, kad atsirastų visos realios sąlygos ir galimybės daugeliui gyventojų balsuoti tomis priemonėmis“, – teigė Lietuvos būsto rūmų prezidentė.
Ji svarstė, kad, pavyzdžiui, senjorai savo valią galėtų pareikšti telefonu, tačiau visgi reikia skirti laiko, kad bendrijos ir administratoriai prisitaikytų prie naujos tvarkos.
L. Girskienė teigė, kad nuotolinį balsavimą taikytų tik išskirtiniais atvejais. Jos nuomone, visiškas perėjimas prie valios pareiškimo per nuotolinį gali sukelti problemų.
„Gali būti, kad daugiabučių namų administratoriai sugebės paveikti kai kuriuos žmonės, kad jie vienaip ar kitaip prabalsuotų, pavyzdžiui, dėl renovacijos. Nežinau, man priimtinesnis variantas balsuoti pasirašant savo parašu, bet dėl patogumo reikalingas tas nuotolinis balsavimas“, – sakė L. Girskienė.
Pastabas dėl pasiūlymų ministerija kviečia teikti iki kovo 3 d.
