Pasak vieno iš šių pataisų iniciatoriaus socialdemokrato Eugenijaus Sabučio, jeigu dalis pelno mokesčio būtų skiriama savivaldybėms, kurių teritorijoje veikia įmonė, tai įgalintų ir labiau motyvuotų savivaldybę pritraukti investicijas bei skatinti verslumą.
„Siekdamos pritraukti verslą ir turėdamos aiškias finansines paskatas, savivaldybės turėtų didesnes galimybes pritraukti naujas įmones, o tuo pačiu užtikrinti pelningų įsidarbinimo galimybių regionuose gyvenantiesiems ir dirbantiesiems. Vienos savivaldybės tvarkys infrastruktūrą, kitos – organizuos rinkos poreikius atitinkantį profesinį mokymą ir kitais būdais sieks gerinti investicinę aplinką“, – pranešime žiniasklaidai sakė E. Sabutis.
Pasak parlamentaro, peržiūrėti pelno mokesčio perskirstymo į biudžetą tvarką ir įvertinti galimybę ateityje įmonės sumokėtą pelno mokesčio dalį įskaityti į tos savivaldybės, kurioje veikia verslas, siūlo ir Lietuvos savivaldybių asociacija bei programa „Kurk Lietuvai“.
„Pritraukus privatų kapitalą į savivaldybes, atsirastų daugiau geriau apmokamų darbo vietų, mažėtų nedarbas ir savivaldybės galėtų pritraukti talentus, augtų mokesčių surinkimas. Pelno mokesčio dalies skyrimas regionams didintų savivaldybių finansinį savarankiškumą, mažintų priklausomybę nuo subsidijų, skatintų ne išlaikytinio statusą, o motyvuotų pačioms didinti nuosavas pajamas“, – pabrėžė E. Sabutis.
Anot jo, dalis pelno mokesčio į savivaldybių biudžetus yra įskaitoma Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Liuksemburge ir Portugalijoje, taip pat ir kitose pasaulio valstybėse.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą pateikė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai E. Sabutis, Gintautas Paluckas, Kęstutis Vilkauskas, Vidmantas Kanopa, Vilija Targamadzė ir Liudas Jonaitis, taip pat Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovės Guoda Burokienė, Laima Nagienė ir Ligita Girskienė.
2018 metais Seime jau buvo registruotas siūlymas 25 proc. surenkamo pelno mokesčio skirti savivaldybėms, tačiau tam nepritarė Finansų ministerija, anot kurios, valstybės biudžeto pajamos tokiu atveju sumažėtų daugiau kaip 170 mln. eurų ir tai neleistų užtikrinti valstybės strateginių projektų bei struktūrinių reformų finansavimo.
