Valstybinė ligonių kasa (VLK) ką tik pristatė gydymo paslaugų apmokėjimo tvarkos pokyčius. Pagal šiuos pakeitimus, už dalį viršutartinių paslaugų, kurios nėra prioritetinės, būtų mokama mažiau. Ligoninių vadovai netruko sureaguoti, įspėdami, kad tai gali tik pailgins pacientų eiles ir net patuštinti kišenes priverstinai nukreipiant juos į privatų sektorių.
Prasilenkė su reformos tikslais
Kelmės ligoninės vadovė Edita Brazienė patikino, kad dėl numatytų paslaugų apmokėjimo pokyčių yra sunerimę ne tik rajoninių, bet ir stambesnių ligoninių vadovai.
„Medicinos reformos esmė pastaraisiais metais buvo skatinti ir plėtoti dienos chirurgiją, dienos stacionaro, reabilitacines paslaugas ir tuo būdu mažinti eiles pas specialistus.
Kai praeitais metais pradėjome reformos paslaugas įsivažiuoti, ženkliai viršijome dienos stacionaro ir chirurgijos paslaugas, pavyzdžiui, mūsų ligoninė suteikė 1,5 mln. eurų viršsutartinių paslaugų.
Jas vystėme, nes poreikis žmonėms buvo, planą viršijome ir pernai gavome už tai lėšas, išgyvenome be skolų ir sėkmingai baigėme praeitus metus. O dabar kai planuojame teikti paslaugas ir prašome tų lėšų, mums sako, kad nemokėsime viršsutartinių suteiktų paslaugų, tai kelia nerimą“, – situaciją komentavo ji „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pasak ligoninės vadovės, jei toliau teiks tas paslaugas, yra du keliai – arba ligoninė eina į finansinį minusą, arba ilginamos pacientų eilės tam tikrai paslaugai, nes jų galima suteikti mažiau.
Pasiūlymus pateikė nepasitarę su politikais
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė pripažino, jog klaida iš ligonių pusės buvo, kad šis klausimas nebuvo laiku išdiskutuotas su politikais.
„Šį klausimą jie turėjo pradėti diskutuoti rudenį, jei norėjo pakeisti šiuos apmokėjimus. Mes irgi buvome šokiruoti dėl pasiūlymo apmokėti dienos chirurgijos paslaugas tik 70 proc., nes kas gali nuspręsti, kada pacientui reikalinga dienos stacionaro ar chirurgijos paslauga. Jis negali negauti šios paslaugos. Tai yra gyvas žmogus, nepasakysi jam, kad ateitų po metų“, – kalbėjo ji.
Tiesa, pasiūlymai buvo kiek sušvelninti, nei pokyčiai buvo pristatyti dar prieš kurį laiką. Seimo narė pridūrė, kad dar iki kovo 28 d. ligonių kasos turi pateikti ir kokių konkrečiai paslaugų kvotos pastaraisiais metais buvo viršytos.
„Komitetas nori pamatyti, kokios tai buvo paslaugos. Tai nereiškia, kad sumažinsime kvotas, bet matytume tendenciją, kodėl taip atsitiko ir kvotos tiek viršytos. Kodėl taip gali būti? Negali kalbėti, kai neturi fakto ant popieriaus.
Ir aš asmeniškai sulaukiau skambučių, iš rajonų šeimos gydytojų gauti pas kardiologą, o, pasirodo, jau du kartus Kaune pabuvo. Negaliu teigti, tiesa tai ar ne, bet žmonės apie tai pasakoja. Bet visada akcentuojame, kad reikalinga kontrolė. (...) Tačiau kvotų tikrai negalime mažinti, nes mūsų visuomenė yra senėjanti ir tikrai to negalime atimti ypač iš regioninių ligoninių“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji sutiko, kad žmogaus negalima apskaičiuoti kaip buhalterinio vieneto, bet reguliuoti reikia: „Reikia žinoti, kiek kokia ligoninė atlieka paslaugų, juk stengiamės, kad viešosios įstaigos sustiprėtų. Tikrai negalime mažinti kvotų, žmogui turime suteikti visas elementarias paslaugas. Jei savo žmonių negerbsime ir nemylėsime, tai kur nueisime?“
Nuo drastiškų pokyčių atsitraukė, bet klausimų lieka
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis patikino, kad iš pradžių be jokių papildomų derinimų VLK pateikusi labai drastiškus pasiūlymus, kurie, jo teigimu, buvo nesąmoningi.
„Dabar komiteto posėdyje buvo pateikta jau ligonių kasų pakeista nuomonė, kai kurie punktai, kurie atrodė labai drastiškai, pavyzdžiui, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, slaugos apmokėjimas viršijus būtų tik 70 proc., dabar jau įdėta, kad apmokėjimas bus 100 proc. Taigi pasikeitimai ženklūs. Bet problemų dar yra. (...)
Ligonių kasa čia tiesiog užsiėmė dalykais, kurie jai nėra priskirti, tai yra politikos formavimu, nors jie yra politiką įgyvendinanti institucija. Taigi čia buvo bandymas prisiimti tas funkcijas, kurios joms nepriklauso“, – pastebėjo jis.
Pasak A. Klišonio, šiuo metu dar yra klausimų dėl stacionarinių paslaugų – jei apmokama 30 proc., mat tai tikrai būtų sunkiai galima įvardyti kaip apmokėjimą. „Lieka klausimų ir dėl paslaugų, kurios skirtos reabilitacijai, yra 70 proc. apmokėjimas, taip pat kaip ir konsultacijoms be manipuliacijų“, – kalbėjo LSA prezidentas.
E. Brazienė paantrino, kad situacija yra sušvelnėjusi, kai pažadėta mokėti 100 proc. už dienos stacionarą, dienos chirurgiją ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugas:
„Džiugu, kad vadovai buvo išgirsti. Bet viršytas stacionaro paslaugas apmoka tik 30 proc. Tai reiškia, kad jei pacientą pasiguldome į vidaus ligų skyrių, o rajonuose yra užleistų, senyvo amžiaus pacientų, kuriuos gydome 7–10 dienų, tai už tyrimus, medikamentus, maitinimą, visa kita gauname tik 30 proc.
Tai yra dar blogiau nei 70 proc. Visa tai turime dengti iš ligoninės vidaus rezervų, o turime pirktis ir aparatūrą, atitikti akreditavimo tarnybos reikalavimus, ir darbo užmokestį didinti pagal šakinę sutartį. Niekam nerūpi, iš kur ligoninė gaus šių lėšų.“
Pinigų kiekis ribotas
Paklausta, kokias matanti minimų pakeitimų rizikas ir kiek pagrįstos ligoninių vadovų baimės, kad jie turės mažinti paslaugų apimtis, sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė teigė, kad to nebus.
„Visiškai nenusimato paslaugų mažinimo praktiškai jokioje ligoninėje. Reikalas tas, kad apskritai paslaugų finansavimas vyksta pagal išankstinį suplanavimą metų pradžioje, kas dabar ir vyksta, ir pasirašomos sutartys. To reikia, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo krepšelis yra ribotas ir baigtinis, nėra neišsemiamo lėšų šaltinio. Reikia suplanuoti, kaip jis bus paskirstytas – kokios paslaugos bus suplanuotos ir apmokėtos.
Įplaukų į PSDF biudžetą prognozė darosi vis tikslesnė, galima gana aiškiai žinoti, koks bus bendras skaičius, (...) todėl tie, kurie suteiks daugiau paslaugų, sunkiai gali tikėtis, kad dar iš neaišku kur atsirastų dar daugiau lėšų.
Kadangi taip atsitinka, kad įstaigos atlieka viršsutartinių paslaugų, šiemet buvo parodyta, kokio finansavimo virš plano gali tikėtis, kad planuotų savo paslaugas ir išlaidas. Bet visos įstaigos gavo sutartis, kurios viršijo praeitų metų sumas“, – aiškino viceministrė.
Spaudžia stabdį perteklinėms paslaugoms
J. Čelutkienė patikino, kad dienos paslaugų plėtra yra sėkmingai vykdoma, tačiau atsirado kitos problemos.
„Paskui tą pelningą finansavimą atsirado pertekliniai burbulai kitose paslaugų rūšyse. Nauja apmokėjimo tvarka ir turėjo tikslą įvesti tam tikrą reguliaciją, kuri mažintų nepagrįstų ir perteklinių procedūrų skaičių. Bet čia kalbame tik apie viršsutartines paslaugas“, – akcentavo ji.
Viceministrės aiškinimu, nors dalis paslaugų natūraliai iš stacionarinių persikelia į ambulatorines, tačiau įstaigos ne visada turi tikslą atlikti tik tiek paslaugų, kiek yra sutarta, nes su kiekviena paslauga į įstaiga ateina papildomas finansavimas.
„Todėl įstaigos turi motyvą viršyti sutartis tikintis, kad bus sumokėta daugiau“, – konstatavo J. Čelutkienė.
Paklausta, kaip įmanoma atlikinėti operacijas, kurios neturi medicininių indikacijų, pašnekovė teigė, kad tam tikros situacijos ne visada būna tokios vienareikšmės, kaip gali atrodyti.
„Dalis operacijų gali vykti profilaktikos tikslais, pavyzdžiui, tulžies pūslės akmenų pašalinimas. Terapeutas, gastroenterologas pasakys, kad operuoti nereikia, chirurgas pasakys, kad operuoti reikia – tai yra dvi priešingos nuomonės.
Taigi yra tokios klinikinės situacijos, kai sprendimas dėl operacijos nėra toks aiškus ir gydytojas gali parekomenduoti ir taip, ir kitaip. Tokių operacijų yra ne viena arba jų tikslai būna įvairūs – ar tai daugiau paslauga dėl grožio, ar tam tikros ligos. O biudžetas yra toks, kad pirmiausia turime apmokėti prioritetines ir gyvybes gelbstinčias paslaugas“, – komentavo viceministrė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
