Europos Sąjunga ieškos galimybių į derybų mandatą su Rusija įtraukti Lietuvai rūpimus klausimus. Tai reiškia, kad Lietuva neturėtų vetuoti derybų su Rusija dėl strateginės partnerystės pradžios.
Principinės pozicijos buvo suderintos sekmadienį vakare Vilniuje vykusiame Lietuvos, šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos ir Lenkijos UR ministrų susitikime.
Pasak Lietuvos UR ministro Petro Vaitiekūno, susitikime buvo priimtas principinis sprendimas į derybų mandatą įtraukti Lietuvos pasiūlymus.
„Šiandien aš turiu konstatuoti, kad Europa yra vieninga saugumo, teisingumo ir teisės viršenybės klausimais. Iš principo yra atsižvelgta į visus Lietuvos reikalavimus, į visus Lietuvos interesus atsižvelgta raštiškai. (...) Taigi solidarumas, kurį demonstruoja 27 valstybės ir Europos Komisija, yra ne tuščias žodis ir parodo, kad ES funkcionuoja efektyviai ir gali integruoti, apimti, įskaityti net ir mažų valstybių interesus“, - žurnalistams po susitikimo sakė P.Vaitiekūnas.
Jis pažymėjo, kad Europos Sąjungoje pirmą kartą yra vienybė dėl naftotiekio „Družba“. Pasak jo, ES derybų su Rusija sėkmė mandate tiesiogiai susieta su naftos tiekimo „Družba“ atnaujinimu.
2006-ųjų vasarą priėmus sprendimą „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonę parduoti Lenkijos kompanijai, Maskva uždarė naftos tiekimo vamzdyno „Družba“ atšaką į Lietuvą tvirtindama, kad ji esanti techniškai netvarkinga.
P.Vaitiekūno teigimu, Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių ir pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes klausimai taip pat yra tiesiogiai minimi mandate, raštiškai įsipareigota juos kelti derybose su Rusija.
Anot ministro, įšaldytų konfliktų Gruzijoje bei Moldovoje sprendimas ir pažanga šių konfliktų sprendime taip pat yra tiesioginė sąlyga sėkmingai pasiekti Briuselio ir Maskvos derybų pabaigą ir susitarimą.
P.Vaitiekūnas tikisi, kad principiniam Vilniuje priimtam keturių ministrų susitarimui pritars likusios 23 ES narės.
ES pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis sakė esąs patenkintas įvykusia diskusija.
„Mes pridėjome (prie mandato - BNS) kai kurias rekomendacijas, Lietuvos susirūpinimą. Radome kompromisus, kurie, manau, turėtų patenkinti ir kitas šalis“, - kalbėjo D.Rupelis.
Paskelbus apie derybų rezultatus, prie ministrų sekmadienio vakarą prisijungė ir Lietuvos prezidentas Vladas Adamkus.
„Džiaugiuosi, kad į Lietuvą susirinko mūsų draugai. Jeigu iki tol būta abejonių, kad Lietuva gali kelti jai svarbius dalykus ES lygiu, dabar įsitikinome, kad mūsų užsienio politikos kryptis yra teisinga. Į ES derybų su Rusija mandatą bus įtraukti klausimai dėl nesprendžiamų Sausio 13 – osios ir Medininkų bylų. Mūsų tikslas – kalbėti Europos Sąjungoje vienu balsu ir šiandien buvo žengtas labai svarbus žingsnis šia kryptimi“, - sakė V. Adamkus.
„Labai svarbu, kad šiandien šiuos teisėtus ir teisingus Lietuvos prašymus išgirdo ir suprato ES pirmininkaujanti valstybė bei mūsų kaimynai. Tai Lietuvos žmonių patirtis ir lūkesčiai“, - pridūre Prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva visuomet buvo ir yra pasirengusi dialogui ir kompromisams.
Valstybės vadovas teigiamai įvertino parodytas pastangas ir politinę valią, kaip atspindėti Lietuvai svarbius momentus derybų mandate. Pasak V.Adamkaus, tai labai reikšmingas europinio kompromiso pavyzdys.
„Aš labai tikiuosi, kad Europos Sąjungai pirmininkaujančiai Slovėnijai ir Europos Komisijai, kuri ves derybas su Rusijos Vyriausybe, pavyks rasti pritarimą ir visoje Europoje“, - sakė V.Adamkus.
Po ministrų susitikimo taip pat buvo paskelbta, kad jų planai nesikeičia ir jie pirmadienį iš Vilniaus skris į Tbilisį, kur susitiks su šios šalies prezidentu Michailu Saakašviliu.
Neoficialiomis žiniomis, grėsmė, kad ši kelionė gali žlugti iškilo po D.Rupelio Lietuvai pateikto perspėjimo, kad jis į Gruziją kartu su Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos kolegomis vyks tik tuo atveju, jei Lietuva nusileis ir atsisakys savo pasiūlymų ES ir Rusijos strateginių derybų mandatui.
Pasak URM pranešimo spaudai, į Tbilisį ministrai vyksta „norėdami pademonstruoti paramą europiniams Gruzijos siekiams, jos teritoriniam vientisumui ir paskatinti išlaikyti rimtį sudėtingoje situacijoje, susiklosčiusioje po vienašališkų Rusijos veiksmų, keliančių įtampą ir skatinančių separatizmą Gruzijos regionuose - Abchazijoje ir Pietų Osetijoje“.
ES siekia derybas su Rusija pradėti birželį, tačiau praėjusią savaitę Liuksemburge vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties.
Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlė įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.
Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlė papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos.
Lietuva siūlė ES imtis iniciatyvos, kad būtų sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.
Lietuva taip pat norėjo mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.
Lietuva taip pat siekė, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.
Visos 27 ES narės diskusijas dėl derybų su Rusija pradžios turėtų pratęsti gegužės 26 dieną.
