Anot politikės, jei bus priimtos naujos įstatymų pataisos, strateginių įmonių akcijos galės būti įkeistos bankams.
Europarlamentarės Onos Juknevičienės teigimu, jos taip pat galėtų atitekti eurointegracijos bei transatlantinių kriterijų neatitinkančioms užsienio įmonėms. „Pavyzdžiui, „VP Market“ savo „ Leo LT“ akcijas galėtų perleisti „Gazpromui“, – lrt.lt teigė politikė.
Anot europarlamentarės, galimybės perleisti akcijų suteikiamą balsavimo teisę, įkeisti akcijas kyla iš Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, Atominės elektrinės bei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų pakeitimų, kuriuos teikia kadenciją baigiantis ūkio ministras Vytas Navickas.
„V. Navickas aiškina, kad tai yra Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas“, – sakė O. Juknevičienė, tačiau, anot jos, nors direktyva iš tiesų yra, tačiau Lietuvoje prie jos „prilipdoma“ papildomų dalykų.
„Priėmus Ūkio ministerijos siūlomas pataisas, taip pat atsiranda reali galimybė įmonių grupei „VP Market“ įkeisti ar perleisti jų turimų „Leo LT“ akcijų balsavimo teises nesilaikant sutartyje numatyto 2 metų termino“, – tvirtina europarlamentarė.
Jos teigimu, atsižvelgiant į prieš „Leo LT“ sudarymą atliktą turto vertinimą, „NDX Energija“ už savo 38 proc. akcijų galėtų gauti 2-3 mlrd. Lt paskolą.
Pasak politikės, dėl galimų pokyčių kyla grėsmė nacionaliniam saugumui.
O. Juknevičienė paragino naują Seimą „aptarti siūlomo įstatymų paketo keliamus pavojus“.
Tuo metu O. Juknevičienės išvardytų įstatymų pataisas rengusiai darbo grupei vadovavusi Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė lrt.lt aiškino, kad apie akcijų įkeitimą jose nekalbama. „Apie įkeitimą net nekalbama, nėra nė žodžio“, – sakė ji.
Anot A. Mačiulytės, pataisų esmė ta, kad formuluotė „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis kapitalas“ taps formuluote „nacionalinio saugumo interesus atitinkantis asmuo“.
Teikiamo Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo pataisų projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad dabar „stinga aiškumo“, kaip turėtų būti nustatoma kapitalo atitiktis europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams.
„Be to, sąvoka „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai“ gali kelti pagrįstų abejonių dėl jos diskriminacinio pobūdžio“, – teigiama rašte.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda lrt.lt komentavo, kad net jei teisinių prielaidų būtų sudaryta, artimiausiu metu 2 ar 3 mlrd. Lt paskolą gauti būtų sunku.
„Tokio dydžio paskolą teoriškai įmanoma gauti, yra vadinamosios sindikuotos paskolos, kai į vieną katilą lėšas sumeta keli bankai, tačiau esant dabartinėms aplinkybėms, dabartinei makroekonominei situacijai, tokią paskolą gauti būtų nepaprastai sunku“, – sakė jis.
Tačiau G. Nausėda priduria, kad ateityje situacija keisis, o „Leo LT“, nors dar ir neįgyvendinęs naujos atominės elektrinės ar elektros tiltų projektų, jau dabar „turi didelę vertę“.
„Tai jau yra realus darinys su didžiule infrastruktūra. Jis jau dabar turi didelę vertę. Tai būtų kreditas už realų, įkeistą turtą, į ką pirmiausia bankai ir žiūrėtų“, – aiškino jis.
Įstatymu nustatyta, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi „Leo LT“, „Lietuvos energija“, „Klaipėdos nafta“, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė, „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos radijo ir televizijos centras, bendrovės „Detonas“, „Jonavos grūdai“, „Šilutės polderiai“.
