„Merginoms išnuomojamas 3 kambarių butas Pilaitėje.“
„Be tarpininkų išnuomojamas 2 k. butas. <...> Nuomojamas ilgesniam laikotarpiui, jaunai šeimai arba dviems merginoms, be gyvūnų!“
„Išnuomojamas jaukus, šviesus, tvarkingas 1 k. butas Šeškinėje <...> Laukiame be vaikų ir augintinių.“
„Išnuomojamas 2 kambarių butas Šnipiškėse. <...> Pageidautini nuomininkai: LR piliečiai, be vaikų ir stambių gyvūnų.“
Tokius skelbimus galima rasti internete. Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad turint šeimą, augintinį arba esant tiesiog vyru susirasti būstą yra misija neįmanoma. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paaiškina, kur yra riba tarp nekalto pageidavimo ir diskriminacijos ir kas gresia jai pasitvirtinus.
Kas laikoma lygių galimybių pažeidimu?
Kai kurie reikalavimai, pavyzdžiui, kad būstą nuomotųsi tik merginos arba žmonės be vaikų, gali būti Lygių galimybių įstatymo pažeidimas, nurodo Lygių galimybių kontrolieriaus Tarnyba.
„Pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjai (-os) visiems klientams (-ėms) turi sudaryti vienodas paslaugų gavimo ir apmokėjimo sąlygas nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, socialinės padėties, tautybės ir kitų asmens tapatybės požymių. Teiginiai, kad pirmenybė teikiama studentei, jaunai merginai arba nenuomojama žmonėms, turintiems vaikų, gali sudaryti įspūdį, jog teikiama privilegija dėl lyties, amžiaus ar šeiminės padėties. Tai potencialiai gali būti Lygių galimybių įstatymo pažeidimas“, – teigiama Tarnybos atsakyme.
Vis dėlto, ar nuomininkų reikalavimai yra diskriminuojantys, Tarnyba pasakytų tik atlikusi išsamų tyrimą. Mat sprendimą gali nulemti įvairūs niuansai.
Štai jeigu pats nuomotojas skelbime nurodo pageidaujantis tik tam tikros lyties, amžiaus, rasės ar kitos visuomenės grupės atstovo(-ų), tai dažniausiai paremta stereotipais apie geresnius arba blogesnius nuomininkus(-es).
„Tokie stereotipai gali apriboti žmonių galimybes išsinuomoti būstą“, – akcentuoja tarnyba.
Kita vertus, jei bute nuomojamas kambarys ir nuomininką renkasi ten jau gyvenantys asmenys, pavyzdžiui, merginos, kurios nenorėtų gyventi tame pačiame bute su vaikinu, reikalavimas dėl lyties būtų pagrįstas.
„Jį pateisintų saugumo, padorumo bei privatumo apsaugos principai. Bute gyvenančios merginos, šiuo atveju, nėra paslaugos teikėjos“, – pažymi lygių galimybių sargai.
Periodiškai gauna skundų
Klausimų ar skundų dėl būsto nuomos Tarnyba gauna periodiškai, bet sako, kad jie nėra gausūs.
„Dažniausiai kreipiamasi dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, kai nuomojama, tarkime, tik merginoms. Bet, kaip minėta, ne visuomet tokie įtarimai būna pagrįsti“, – rašoma institucijos atsakyme.
Tarnyba taip pat sulaukia ir kreipimųsi dėl diskriminacijos socialinės (šeiminės) padėties pagrindu, kai nuomotojai atsisako išnuomoti būstą daugiavaikėms šeimoms ar šeimoms su mažais vaikais. Tokią diskriminaciją įrodyti sunku, tačiau įmanoma.
„Pagal įstatymus, vaikai negali būti priežastis, dėl kurios atsisakoma išnuomoti būstą. Jeigu yra būsto nuomos skelbimo tekstas ar susirašinėjimai su nuomotoju, kuriuose aiškiai išreiškiamas nenoras nuomoti būtent dėl vaikų, tai galimos diskriminacijos požymiai yra labiau akivaizdūs“, – nurodo Tarnyba.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, sunkiausia išnuomoti būstą daugiavaikėms šeimoms ar šeimoms su mažais vaikais. Taip pat pastebimos neigiamos nuostatos tam tikrų tautybių ar rasės atžvilgiu. Šiuo atveju nuomotojai labiausiai vengia romų tautybės žmonių.
Gresia įspėjimas, kai kuriais atvejais – bauda
Tarnyba akcentuoja, jog draudžiama atsisakyti nuomoti gyvenamąjį būstą žmonėms dėl jų šeiminės padėties bei kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų: lyties, negalios, tautybės ir kitų.
„Susidūrus su tokiomis situacijomis, kviečiame konsultuotis su Tarnyba ir pateikti kuo išsamesnius duomenis, pokalbių įrašus ir pan. Kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas individualiai“, – nurodo Tarnyba.
Jei nustatoma diskriminacija, lygių galimybių kontrolierė gali skirti įspėjimą, rekomenduoti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ir kt.
Kai kuriais atvejais kontrolierė turi teisę skirti baudą nuo 40 iki 560 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 560 iki 1200 eurų. Lygių galimybių kontrolierė šia teise naudojasi tik išimtiniais atvejais.
Tyrimas: dauguma lietuvių nenori gyventi greta neįgaliųjų, homoseksualų, musulmonų, rusų
Du trečdaliai lietuvių nenori gyventi kaimynystėje su psichinę negalią turinčiais asmenimis, dar maždaug pusė – greta homoseksualų, musulmonų, o trečdalis – šalia migrantų iš Rusijos, rodo kovą paskelbtas tyrimas.
Tyrimo rezultatus pristatė Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius ir nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“. Gyventojų apklausa buvo atlikta 2023 metų lapkritį, siekiant ištirti lietuvių nuostatas įvairių socialinių, etninių, religinių ir migrantų grupių atžvilgiu.
Pasak LSMC Etninių tyrimų skyriaus vadovės Monikos Frėjūtės-Rakauskienės, visuomenės nuostatas įvairių, etninių, socialinių, religinių grupių atžvilgiu centras atlieka nuo 2005-ųjų. Anksčiau buvo tirtas lietuvių požiūris į etnines, rasines, religines grupes, negalią turinčius žmones, kitakalbius.
Migrantų skaičiui Lietuvoje perkopus 200 tūkst., anot jos, nuspręsta tirti požiūrį į tris didesnes migrantų grupes – ukrainiečius, baltarusius ir rusus. Taip pat tirtas požiūris į apibendrintas grupes – asmenis su negalia, homoseksualus, kitos rasės ir etninės grupės žmones, kito netradicinio krikščioniško tikėjimo, taip pat nemokančius lietuvių kalbos asmenis bei migrantus.
Nepageidaujami kaimynystėje
Pirmuoju klausimu lietuvių buvo klausiama – su kuo lietuviai nenori gyventi kaimynystėje.
Anot M. Frėjūtės-Rakauskienės, keturios grupės yra „nepalankiausioje pozicijoje“: asmenys su psichine negalia (65 proc.), homoseksualūs asmenys (54 proc.), musulmonai (47 proc.) ir migrantai iš Rusijos (35 proc.).
„Didelė socialinė distancija yra su lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis (22 proc.), kitų netradicinių nekrikščioniškų kilmės krypčių tikėjimo atstovų (22 proc.), mažesnė – kitos rasės spalvos asmenims (19 proc.), kitos etninės grupės asmenims (18 proc.), mažiausia iš jų – migrantams iš Ukrainos (12 proc.)“, – sakė ekspertė.
Anot sociologės, į migrantus iš Rusijos žiūrima kaip į asmenis iš šalies agresorės, sukėlusios karą Ukrainoje, o į pastarosios šalies migrantus – kaip karo pabėgėlius, nukentėjusius nuo invazijos. Neigiamas požiūris fiksuojamas ir į baltarusius – greta jų nurodė nenorintys gyventi 18 proc. tyrimo respondentų.
Anot M. Frėjūtės-Rakauskienės, lyginant duomenis su 2022-iais, matyti, kad, kad socialinė distancija su minimomis grupėmis didėja, tai atspindi vyraujančią visuomenėje stigmą apie psichinę negalią, su kuria nenorima susidurti, apie ją viešai kalbėti.
„Padidėjusios neigiamos nuostatos homoseksualių asmenų atžvilgiu – viena vertus mane šiek tiek stebina ta prasme, kad organizuojamos ir „Baltic pride“, pamažu viešai pradedama kalbėti apie homoseksualus, diskutuot apie problemas, su kuriomis susiduria. Pasitvirtina ir kituose socialiniuose tyrimuose atrastos tendencijos į nepakantų visuomenės požiūrį į homoseksualius asmenis, neapykantos kalbą nukreiptą prieš juos“, – teigė ji.
Jos nuomone, distancija jų požiūriu padidėjo ir todėl, kad Seime pastaraisiais dvejais metais buvo svarstomas partnerystės įstatymas, alternatyvios versijos. Būta kalbų ir apie Stambulo konvencijos neratifikavimą, kur kelti klausimai, susiję su homoseksualumu.
M. Frėjūtės-Rakauskienės teigimu, žvelgiant pastarųjų dešimties metų duomenys, minimos grupės, šalia kurių lietuviai nenori gyventi bei kartu dirbti, išlieka panašios.
