Papiktino darbo skelbimas: netinka moterims ir atleis už rūkymą, bet siūlo 2 tūkst. eurų į rankas

Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Karolis (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasiskundė, anot jo, „klaikiu darbo skelbimu“, kuriame „matyt, buvo bandyta nesėkmingai pajuokauti“.

Minimame skelbime el. parduotuvė „Prekesvisiems.lt“ ieško pardavimų vadybininko, siūlydama 1000–2000 eurų algą į rankas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvoje išaugo darbo užmokestis: vardija, kam pakilo daugiausiai

Lietuvos slaugytojai uždirba mažiausiai Europoje: gauna mažesnį nei vidutinį šalies atlyginimą

Suskaičiavo, kur gyventojai uždirba daugiausiai: vidutinė alga viršija 2 tūkst. eurų į rankas

Karoliui užkliuvo tai, kad tarp reikalavimų darbuotojui buvo paminėta, jog šis darbas netinka moterims ir žmonėms, kurie dažnai rūko, geria, yra „tingūs tinginiai“ ar vis dar naudoja „Internet explorer“ kaip numatytąją naršyklę.

Už ką gali atleisti ir kokie atsiliepimai?

Remiantis skelbimu, minimo darbo netekti galima, jeigu:

• „prišildę kėdę atsipalaiduosite“;
• „nesilaikysite tvarkos (į darbo galą nepadėsite apsitvarkyti, sakydami „čia ne mano darbas“)“;
• „jeigu einant parūkyti pasikviesit pusę kolektyvo“;
• „jeigu rūkot dažniau nei kartą per valandą“;
• „jeigu nors kartą parodysit nepagarbą direktoriui“;
• „jeigu vadovausite direktoriui, kaip ir kada dirbti, kur jam dėti daiktus ar prekes“;
• ir pan.

Skelbimu pasidalino ir viena komunikacijos specialistė: „O, „vau“, labai tikiuosi, kad į tokias įmones nekandidatuojate. Jeigu toks skelbimas, neįsivaizduoju, kokia įmonės kultūra ir požiūris į darbuotoją.“

Nemažai neigiamų atsiliepimų apie „Prekesvisiems.lt“ valdančią bendrovę „Juoba“ yra ir svetainėje „Rekvizitai.lt“:

„Su tokiais darbo skelbimais puikiai parodo darbo kultūrą“;

„Kai įmonės vadovas socialiniuose tinkluose visus vadina atsilupusiais psichais, manau, daug ką pasako apie jį patį. Panašios „paniatkės“ ir bendraujant. Užuojauta darbuotojams“;

„Visai nepatikima ir negerbianti pirkėjų parduotuvė!!! Net į užklausas nesiteikia atsakyti…“;

„Darbuotojų bendravimas – tragiškas, bendraujama prastai, toli gražu ne kaip su klientu“.

„Smagus darbas, užtat ir darbo skelbimas yra smagus“

Pasiteiravus, ar darbdavys gali atleisti darbuotoją dėl tokių priežasčių, kaip nepagarba direktoriui, per dažnas rūkymas ir pan., Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atsakė, kad darbdavys gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų visų ar dalies darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje.

Taigi darbdavys, savo vidiniais norminiais teisės aktais, gali nusimatyti darbo organizavimo, pertraukų suteikimo, elgesio standarto ir kt. reikalavimus.

Vis tik inspekcija primena, kad darbdavio vidine tvarka numatyti reikalavimai negali prieštarauti darbo teisę reglamentuojantiems teisės aktams.

Minėtos parduotuvės direktorius Žygimantas Masaitis naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad kai kas skelbime yra parašyta juoko forma.

Jis nurodė, kad ieško dviejų darbuotojų, kurie taptų šeimos nariais ir į darbą eitų kaip į šventę, kad tai jiems taptų hobiu, o ne kankinimusi tarp keturių sienų.

„Ir tos monotonijos nėra, nes kas 1–2 dienas galima keistis: vieną dieną užsiimti su fotografijomis, kitą dieną – su tekstais, aprašymais, trečią dieną – skelbimus padėlioti, ketvirtą – kainas pareguliuoti.

Kitą dieną išvis einame išbandyti tokias prekes, kaip riedžiai, el. paspirtukai, dviračiai, garso kolonėlės. Tai yra smagus darbas, užtat ir darbo skelbimas yra smagus, bet yra ir rimtų dalykų. Nes gyvenime irgi negali būti viskas rimta“, – kalbėjo direktorius.

Jis neslėpė, kad į skelbimą įdėjo daug laiko – jį rašė kone visą dieną. Tad džiaugėsi, kad sulaukia tiek dėmesio, nes puikiai veikia skelbimo reklama.

Ž. Masaitis atskleidė, kad per pirmą parą sulaukė apie 200 CV.

Gali grėsti ir 1200 eurų bauda

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neslėpė, kad jau yra gavusi keletą gyventojų nusiskundimų dėl minimo darbo skelbimo.

Dalis reikalavimų tarnybai kėlė klausimų dėl etikos ir formuluočių, tačiau pažeidimą ji įžiūrėjo tik vieną – darbuotojų skirstymą pagal lytį, kadangi tai daryti, renkantis darbuotojus, draudžia Lygių galimybių įstatymas.

„Kalbant apie darbo rinką, dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl diskriminacinių darbo skelbimų. Visad rekomenduojame pareigas darbo skelbimuose reikšti vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiais ar pridėti vyriškosios/moteriškosios giminės galūnę.

Sulaukiame nemažai nusiskundimų dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu ir dėl sunkumų derinant darbo ir asmeninius įsipareigojimus“, – nurodė Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius.

Jis įvardijo, kad nustačius diskriminaciją tarnyba gali skirti įspėjimą, rekomenduoti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, o atskirais atvejais – pradėti administracinių nusižengimų teiseną, galinčią užtraukti baudą nuo 40 iki 560 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 560 iki 1200 eurų:

„Iš praktikos galime pasakyti, kad efektyviausiai veikia lygias galimybes pažeidžiančių veiksmų viešinimas.“

M. Morkevičius paminėjo, kad tarnyba į minimo skelbimo autorių jau kreipėsi ir jis patikino, kad skelbimą pakoreguos į lyčiai neutralų.

Paaiškino problemą su moterimis ir rūkymu

Paklaustas dėl moterų diskriminacijos parduotuvės direktorius patikino, kad šiame darbe dažnai tenka nemažas fizinis krūvis, kai reikia sunešioti tokias prekes, kaip kultivatorius, sveriančias ir 160 kg.

Tačiau sulaukęs tarnybų skambučio skelbimo autorius dalį apie moteris ištrynė: „Nusprendėme, kad su vyrais išsikrausime prekes, o moterys galės bendrauti telefonais ir kitose vietose tą darbą kompensuoti.“

Kalbėdamas apie taip dažnai skelbime minimą rūkymą jis neslėpė, kad buvo darbuotojas, kuris per darbo dieną surūkydavo du pakelius cigarečių.

„Tai įsivaizduokite, kiek tai užtrunka: nuėjimas, užsidegimas, parūkymas, pakalbėjimas, dar pusės kolektyvo pasikvietimas. Matėsi darbo efektyvumas – kol per petį žiūri, dirba, o visą kitą laiką tik šildo kėdę ir pasiima pinigus.

Turėjom ir tokių, kurie darbe gerdavo alkoholį, pasislėpę „fleškutę“ tualete. Ir pravaikštos buvo fiksuotos. Tai tokių darbuotojų teko atsisakyti. Rekomenduočiau dirbti, o ne laukti, kol dievas iš dangaus nusileis ir duos 1500 eurų į rankas“, – pabrėžė Ž. Masaitis.

Jis pridūrė, kad alga skelbime yra nurodyta intervalu, kadangi iš pradžių ji yra mažesnė, žiūrima, ką žmogus sugeba: „Jeigu žmogus daug ką sugeba, dirba, pritraukia naudos, tai tuos 2 tūkst. eurų į rankas tikrai pasiims.“

Diskriminacija: darbdavio pareigos ir kur kreiptis

VDI pabrėžė, kad darbo skelbimas neturi turėti diskriminacijos požymių. Tad darbovietėje yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, (seksualinis) priekabiavimas.

Taip pat yra draudžiamas nurodymas diskriminuoti šiais pagrindais:

• lyties;
• rasės;
• tautybės;
• pilietybės;
• kalbos;
• kilmės;
• socialinės padėties;
• tikėjimo;
• įsitikinimų ar pažiūrų;
• amžiaus;
• lytinės orientacijos;
• negalios;
• etninės priklausomybės;
• sveikatos būklės;
• santuokinės ir šeiminės padėties;
• dėl ketinimo turėti vaiką;
• dėl narystės politinėje partijoje, profesinėje sąjungoje ar asociacijoje;
• dėl religijos (išskyrus atvejus, kai reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, dirbant, pvz., religinėse bendruomenėse, yra įprastas ir pateisinamas).

Taigi darbdavys, neatsižvelgdamas į aukščiau minėtus darbuotojo požymius, privalo:

• priimdamas į darbą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas;
• sudaryti vienodas darbo sąlygas ir galimybes tobulinti kvalifikaciją, ją keisti, įgyti patirties, teikti vienodas lengvatas;
• taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus;
• už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
• imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų (seksualinio) priekabiavimo, būtų apsaugotas nuo persekiojimo, priešiško elgesio, nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti.

Pasak VDI, susidūręs su diskriminacija darbuotojas gali reikalauti atlyginti padarytą žalą ir kreiptis į:

• darbo ginčų komisiją (dėl kilusio individualaus ginčo tarp darbo sutarties šalių);
• Valstybinę darbo inspekciją (dėl galimo pažeidimo indentifikavimo ir poveikio priemonių pritaikymo);
• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (dėl diskriminacijos fakto nustatymo).