Nors specialistai ir politikai jau kurį laiką kilusią „AstraZeneca“ krizę siūlė spręsti leidžiant skiepytis šia vakcina visiems, kurie nori, tam tikrus vakcinavimo tvarkos pokyčius sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo tik vėlų ketvirtadienio vakarą, sulaukus Europos vaistų agentūros (EVA) išvados dėl tolesnio minėtosios vakcinos naudojimo.
Kaip informavo jis, nuo šiol kiekvienas, kuriam bus pasiūlyta „AstraZeneca“ vakcina, galės pasirinkti, ar nori būti ja paskiepytas.
„Jeigu norimos kitos vakcinos tuo metu nebus, su gyventoju bus susiekiama vėliau. Taigi kiekvienas gali laisvai apsispręsti, ar nori vakcinuotis „AstraZeneca“ vakcina“, – spaudos konferencijos metu sakė jis.
Kvies kitų prioritetinių grupių žmones
Visgi tai nereiškia, kad kažkam atsisakius vakcinos ja pasiskiepyti galės visi norintieji, prioriteto eilė vis tiek turės būti išlaikyta.
„Bendra vakcinavimo tvarka lieka galioti, ji yra viešai paskelbta. Ten aiškiai nurodyta, kad pirmiausiai vakcina suteikiama tiems, kam šiuo metu labiausiai reikia. Tiesiog nuo šiol tuo prioritetų sąrašu galime slinkti kur kas greičiau. Kitaip tariant, jei perskambinus visus, esančius toje grupėje, neatsiranda norinčiųjų vakcinuotis, tuomet nieko nelaukus einama į kitą grupę“, – aiškino sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta.
Tačiau, kaip informavo ministerija, nepaskiepyti asmenys, priklausantys anksčiau vakcinuotoms prioritetinėms grupėms, pasiskiepyti gali bet kuriuo metu, kai tik pareikš norą.
Tam, kad pasiskiepyti būtų galima visiems norintiems, vakcinų kol kas gaunama per mažai.
„Tai, kokius duomenis gauname iš vakcinavimo centrų, tai tikrai prioriteto grupėse yra žmonių, kurie nori skiepytis visomis trimis šiuo metu naudojamomis vakcinomis, neišskiriant „AstraZeneca“. Kadangi šių grupių asmenims tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ligos forma ir po to turėti sveikatos problemų yra didesnė nei visiškai sveikų asmenų, tam jie ir yra prioriteto eilėje“, – aiškino ji.
Kaip kvies žmones, nuspręs vakcinavimo centrai
A. Dulkys kartu pristatė ir kitus vakcinavimo tvarkos pokyčius – nuo šiol vakcinavimo centrai galės greičiau vykdyti vakcinavimo perėjimą iš vienos prioritetinės grupės į kitą.
„Vakcinos nuo šiol bus skirstomos vakcinavimo centras, savivaldybėms ne tik pagal tam tikros prioritetinės grupės gyventojų skaičių, bet ir atsižvelgiant į to vakcinavimo centro skiepijimo tempus. Jeigu atsitiks taip, kad kai kurios savivaldybės nepanaudos pristatytų vakcinų dozių, bus svarstoma apie jų perskirstymą kitoms savivaldybėms, kitiems vakcinavimo centrams“, – sakė jis.
Kaip portalui pasakojo A. Šuksta, kaip konkrečiai norinčiųjų skiepytis konkrečia vakcina, eilė bus sudaroma, spręs kiekvienas vakcinavimo centras.
„Jie, įsivertinę savo žmogiškuosius išteklius, ir nusprendžia, kaip jiems patogiausia organizuoti šį procesą. Ministerija pateikia bendrą tvarką, o kiekviena organizacija, vakcinavimo centras, atitikdama tuos reikalavimus, procesą organizuoja pati.
Negalime pasakyti, kad paskambinkite žmogui, pasakykite, kokia vakcina yra vakcinavimo centre. Tada, jei žmogus nenori vakcinuotis iš tuo metu centre esančių vakcinų, ar jūs susisieksite vėliau, ar jam pačiam pasiūlysite paskambinti po savaitės. Mes taip nesakom, mes sakome, kad žmonės skambinant turi būti informuojami, kokia vakcina jiems siūloma. Jei yra vakcinavimas daugiau viena vakcina, yra galimybė pasirinkti vakciną, jei nėra norimos vakcinos, su žmogumi bus susisiekta vėliau, kai vakcina pasieks vakcinavimo centrą“, – aiškino ministro patarėja.
kaip nurodo ministerija, gydymo įstaigos bei paslaugas jose teikiančios įmonės pačios turi sudaryti skiepytis pageidaujančių savo darbuotojų sąrašus.
Globos, palaikomojo gydymo, socialinių paslaugų ir kitų į prioritetų sąrašą patenkančių įstaigų bei įmonių darbuotojai dėl vakcinos turėtų kreiptis į savo vadovybę. Vadovas arba jo įgaliotas asmuo turi sudaryti pageidaujančių skiepytis darbuotojų sąrašą ir jį pateikti savivaldybės skiepijimo koordinatoriui.
Atitinkamu metu skiepijamos prioritetinės grupės asmenys vakcinacijai registruojasi patys arba juos registruoja skiepijančios įstaigos darbuotojai. Skiepijamai prioritetinei grupei priklausantys, bet kvietimo nesulaukiantys gyventojai raginami patys kreiptis į savo gydymo įstaigą arba savivaldybę.
Gavę kvietimą, bet dėl objektyvių priežasčių skiepytis neatvykę gyventojai, gali bet kada vėliau registruotis iš naujo.
Patys registruojasi norimai vakcinai
Kaip pasakojo Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša, Kauno vakcinavimo centre viską stengiamasi kiek įmanoma automatizuoti, o žmogus registruotųsi tik konkrečiai vakcinai jam tinkamu metu.
„Žmonės galės naudotis mūsų skiepijimo sistema ir registruojantis pasirinkti vakciną. Registracijos metu matysis laisvos vakcinos ir laisvi laikai. Tada žmogus galės rinktis iš tuo metu turimų, jei jam netinka, tada prisijungti prie sistemos kitą kartą ir galės rinktis vėl“, – sakė jis.
Anot P. Kibišos, tokios situacijos, kai kviečiant žmones skiepytis viena vakcina vietoj jos pasiūloma kita, daugiau pasitaikanti mažesnėse savivaldybėse.
„Mes tikrai tokiais žaidimais neužsiimame ir įskiepijame didžiulius vakcinos kiekius per dieną 2–3 tūkst. Štai per šias dienas išskiepijome turėtų vakcinų likučius, o šiandien laukiame atvežant „AstraZeneca“, „Moderna“, pirmadienį sulauksime „Pfizer“ ir toliau užkuriame fabriką“, – pasakojo poliklinikos vadovas.
Papildys preparato informacinius lapelius
Portalas tv3.lt primena, kad tokie sprendimai priimti sulaukus EVA išvadų dėl galimų „AstraZeneca“ vakcinos sąsajų su kraujo krešėjimo sutrikimais. Agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad ši vakcina yra saugi ir veiksminga ir nėra susijusi su tromboembolijos atvejų arba kraujo krešulių susidarymo bendrosios rizikos padidėjimu.
Vis dėlto EVA vadovė pažymėjo, kad „negali galutinai atmesti ryšio“ tarp „reto tipo kraujo krešulių ir vakcinos, tad ekspertai rekomenduoja skatinti gydytojus ir skiepijamuosius atkreipti dėmesį į tikėtiną riziką“.
„Remdamiesi prieinamais įrodymais ir kelias dienas nuodugniai analizavę laboratorinius tyrimus, klinikines ataskaitas, skrodimų išvadas ir tolesnę klinikinių tyrimų informaciją, negalime neabejotinai paneigti ryšio tarp šių atvejų ir vakcinos“, – aiškino Emmer Cooke.
Kaip pranešama, kraujo krešulių buvo nustatyta mažiausiai 37 „AstraZeneca“ vakcinos gavusiems žmonėms, o keturi iš jų mirė. Tačiau šie atvejai sudaro tik nedidelę dalį tarp 17 mln. žmonių, paskiepytų Europoje mažiausiai viena šio preparato doze.
EVA rekomendavo pridėti šių atvejų aprašymą į preparato informacinius lapelius, kad sveikatos apsaugos darbuotojai ir pacientai žinotų apie retų kraujo krešulių susidarymo atvejų tikimybę.
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuva laikinai sustabdė skiepijimą šia vakcina dar antradienį vakare. Iš viso bendrai skiepijimą „AstraZeneca“ ar kuria viena jos serija buvo sustabdžiusios 16 bendrijos šalių.
