Žurnalistas Artūras Anužis laidos metu kalbino Seimo narį Liną Slušnį ir komunikacijos ekspertą Mykolą Katkų, tarp kurių nesutapus nuomonėms kilo ir ginčas.
Ponas Slušny, buvo apklausa ir beveik 40 proc. žmonių dar nėra iki galo apsisprendę. Dalis jų sako, kad iš viso nesiskiepys, virš 10 proc. dar nėra apsisprendę, ar skiepytis. Tai turime 40 proc. pagal apklausą, tai yra, dėl ko vargti. Jei ekspertai sako, kad reikia daugiau nei 70 proc., kad būtų visuomenės imunitetas, kai mums trūksta iki to. Jūs turite daug psichologinių žinių, tai turbūt žinote, kaip žmones įtikinti?
L. Slušnys: Pirmiausia, į tuos 40 proc. aš žiūriu su tokia šypsena dėl paprastos dalies. Aš turiu kolegas, kurie man skambino ir rašė juokdamiesi, kad turėjo antivakserių šeimas, kurie sakė, kad gyvenime nesiskiepys. Šiandien jie ne tik, kad ateina skiepytis, jie drasko akis ir kodėl jiems vakcinų nėra. Tai yra tie patys žmonės. Tai, kurioje vietoje ir kuris burbulas kažkurią akimirką veikia kai kuriems, tai mes negalime žinoti. Tai 40 proc., aš manau, tiek, kad pasisakė, tai nieko.
Aš manau, kad mes turime bėdą didžiausią su 20 proc., nes tie 40 proc. – dalis jų tikrai judės, jei sėkmingai mes turėtume vakcinų, būtų šalia pasiskiepiję žmonės ir jie aiškiai matytų tą vaizdą, kad pasiskiepijęs jis pradeda judėti, gali daryti kažkokius tai veiksmus, jaučiasi gerai ir gyvas, ir sveikas, tai jų didelė dalis persilauš į kitą pusę. Čia didelės dramos irgi nematau.
M. Katkus: Labai yra daug būdų nieko nedaryti. Šiaip iš esmės yra du keliai – arba tuos žmones įtikinti vakcinuotis, ir tai padaryti per kuo trumpesnį laiką, kai turi vakcinų, turi būti eilė, kurie laukia vakcinų. Tai yra pirmas dalykas, antras dalykas – galime būti Kinija, kur aš manau, kad yra variantas, jog žmones privesti ribojant jų judėjimą, jei nebus pasiskiepiję, apriboti jų patekimą į klubus. Yra toks kelias ir tas kelias taip pat yra perspektyvus. Žmonės pasiskiepys, jei negalės skraidyti, važinėti viešuoju transportu ar dar kažką be skiepų paso.
Bet yra labai daug būtų, kaip nieko nedaryti. Aš girdėdamas politikus matau, kad yra noras pasiteisinti, kodėl mes nieko nedarome. Aš noriu pasakyti, kad yra temų, kurios ims ir praeis. Šita tema yra tokia, kad taip ji atsitiks natūraliai, tik klausimas yra laiko, kada mes turėsime aiškų išėjimą.
Kodėl susitvarko britai su Izraeliu ir kodėl dabar intensyviai tvarkosi amerikiečiai, kai kuriose valstijose kur kyla tas dalykas, o mes nesusitvarkome? Tai galime pasiteisinti, kad neturėjome vakcinų, patingėjome, nežinojome, viešųjų pirkimų nedarėme, negalėjome numatyti karantino.
Aš to noro įtikinti visuomenę daug nematau, aš matau norą prisidengti savo minkštąją vietą, kad niekas į ją neįspirtų ir neįkastų. Mes jus išrinkome ir jus turite padaryti šitą darbą, tam mes jus čia ir rinkome.
L. Slušnys: Gerbiamas Katkau, galite spirti, galite kąsti į mano sėdimąją, kiek tik jums širdis geidžia. Aš tą jums dabar pasakau tiesiai, nes jų sakote, kad užsidengti, aš neturiu, ką dengti, ir nebijau tokių dalykų.
M. Katkus: Tyrimais, sako, netikėkime, ponas Slušnys. 40 proc. sako, nežinome, ar skiepysimės, sako (Slušnys – aut. past.), netikėkite, tie tyrimai čia nesąmonė. Yra mokslas, yra skaičiai, yra tyrimai. Arba mes tikime skaičiais, arba netikime.
Ponas Linai, aš, kaip suprantu, jūs manote, kad tų vakcinų mes dar kol kas turime ne daug ir kol kas komunikacijos kampanijos nereikėtų. Bet ar mes nepavėluosime po to, kai jau tų vakcinų turėsime? Nes bent jau ministerija sako, kad ateina 2 ketvirtis ir jų bus pakankamai.
L. Slušnys: Tikrai taip, tai dėl to pradėta vakcinavimo kampanija „Petys už laisvę“. Jau pradėta ir bus dar daugiau, jau toliau rūpinamasi, kaip tą išskleisti ir kaip tą komunikaciją ir tempą dar didinti labiau. Tai aš manau, kad tas procesas jau pradėjo judėti ir judės toliau.
Taip, aš sutinku, galėjome tą padaryti prieš du mėnesius, galėjome pradėti prieš tris mėnesius, bet labai lengva ant sofos sėdint vienaip šnekėti, kai tu sėdi kitoje pusėje, labai aiškiai matai, kiek liko lovų, kai tu žinai, kad kažkurioje ligoninėje nebeliks reanimacijos, apie reklamą tu negalvoji. Galvoju, kur paimti reanimacijos lovas, kur paimti žmonėms vietą, kad tie, kurie susirgs, galėtų gauti pagalbą.
Tuo metu buvo tokia situacija, praėjome mėnuo ir mes matome kitą situaciją, pagaliau pradeda judėti vakcinos ir mes galime daryti. Ministerija dabar pradeda daryti, jie pradeda reklamines kampanijas. Tiesą sakant, be galo daug dirba šeimos daktarai, mano žiniomis, mano kolegos išsijuosę ten įtikinėja. Aš žinau, kaip mano kolegos dirba, ką jie kalba ir kokius signalus siunčia, aš neturiu jiems didelių priekaištų, nes, iš tikrųjų, jie ištįsai su tais klausimais tik ir gyvena.
M. Katkus: Aš norėčiau paprašyti jūsų, nepriešinkite ir nesakykite, kad čia reikia dirbti, o ne komunikuoti. Dirbti reikia ir aš labai gerbiu darbą, gerbiu medikų bendruomenę. Bet ar teisinga buvo numesti visą komunikaciją ant šeimos daktarų, čia irgi yra klausimas labai atviras, ir ar šeimos daktarai paveža tą krūvį, išaiškinti tam tikrus dalykus, čia irgi yra klausimas. Jie tikrai turi baisų krūvį ir tikrai ligoninių lovų klausimas yra svarbus, bet mes apie tai nekalbame.
Aš tiesiog kalbu apie tai, kad yra laikas, kada valdžia turėtų susitarti, suprasti, kad mes čia žaidžiame ne su politiniais žaidimėliais, mes žaidžiame su visuomenės ir sveikatos gerove, nes tie paskiepyti žmonės bus sėkmingi. Šiuo metu aš nematau, ne tik aš, bet ir dauguma mano kolegų mato, kad šiuo metu nėra koncentruotos kampanijos, kuri aiškiai spręstų komunikacines šio klausimo puses, o viskas yra numesta ant medikų pečių, tai nėra gerai.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Naujienų portalo tv3.lt laidą „Dienos pjūvis“ žiūrėkite kiekvieną darbo dieną.
