Prieš pusantrų metų Baltijos jūroje sudegusio kelto „Lisco Gloria“ likučiai dabar parduoti ir jau pjaustomi į metalo laužą, o nukentėję vežėjai iki šiol laukia kompensacijų už sudegusius vilkikus, puspriekabes ir prarastas prekes.
Priminsime, kad 2010 metais, naktį iš spalio 8-osios, iš Vokietijos miesto Kylio į Klaipėdą plaukiančiame bendrovės „DFDS Seaways“ kelte „Lisco Gloria“ kilo gaisras.
Keltas liepsnojo daugiau kaip 30 valandų. Kas jį sukėlė, aiškinamasi iki šiol. Tuoj po gaisro sklandė įvairiausios versijos: nuo teroro akto iki tokios, kad gaisras galbūt kilo dėl vieno iš sunkvežimių, gabentų keltu, techninių gedimų.
Kelte sudegė 79 vilkikai ir 144 puspriekabės, vežėjai patyrė apie 50 mln. vertės žalą. Aukų pavyko išvengti, vis dėlto 28 keleiviams prireikė medikų pagalbos dėl apsinuodijimo dūmais ir patirto streso. Visi žmonės, kurie plaukė tuo keltu, buvo evakuoti ir parplukdyti atgal į Kylio uostą. Didžioji dauguma kelto keleivių buvo lietuviai.
Apsidraudus – lengviau
Už daugumą vilkikų ir priekabų, įsigytų lizingo būdu ir apdraustų kasko draudimu, tuoj po kelto gaisro buvo išmokėtos draudimo išmokos – tai vežėjams padėjo atkurti savo transporto parką, apsaugoti verslą nuo žlugimo.
„Bėda ta, kad ne visi vežėjai buvo apsidraudę, – sakė Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos specialistas draudimo klausimais Gintaras Leščinskas. – Mūsų asociacijos nariams, kurie turėjo kasko draudimus, didelių problemų nekilo. Tačiau tie, kurie buvo apsidraudę tik CMR – vežėjų automobiliais ir ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimais, – laukia teismų pabaigos, nes gaisras kilo jūroje. Pagal jūrinę teisę toks draudimas jūroje negalioja, o tik įvykus nelaimei sausumoje, kelyje“.
Beje, Lietuvos draudikų asociacija gana operatyviai suregistravo „Lisco Glorioje“ sudegusias Lietuvos draustas transporto priemones ir gabentus krovinius. Pirmiausia buvo suskaičiuota, jog bendra patirtų nuostolių suma siekia beveik 8 mln. litų. Toms nukentėjusioms nuo gaisro vežėjų įmonėms, kurios turėjo reikiamus dokumentus, draudėjai pagal visas draudimo rūšis išmokėjo 10,5 mln. litų.
Kelto „Lisco Gloria“ draudėja – užsienio bendrovė, todėl ir žalų sureguliavimas, skirtingai negu Lietuvoje, trunka ilgai – kol bus atlikti tyrimai ir paaiškės, kas kaltas dėl kilusio gaisro. Dauguma bylų, susijusių su „Lisco Glorios“ gaisru, jau baigtos.
Klientai supratingi
Kaip teigė Plungės krovinių gabenimo bendrovės „Saukupa“ direktoriaus patarėjas Ričardas Jovaiša, jų įmonė per gaisrą kelte neteko 3 vilkikų su puspriekabėmis. „Mūsų vilkikai nebuvo drausti, todėl laukiame, kol bus pabaigtas gaisro priežasčių tyrimas ir nustatyta, kas kaltas dėl kelte kilusio gaisro, – sakė R. Jovaiša. – O kol nenustatyta gaisro priežastis ir kaltininkai, draudimo kompanijos nesiima nei kompensuoti žalos, nei kurti kompensavimo mechanizmo“.
R. Jovaiša paaiškino, jog „Saukupa“ savo automobilių nedraudžia, nes brangu, o ir turi stiprią savo sunkvežimių remonto bazę. „Visi taupome, kaip išmanome, – sakė R. Jovaiša. – Apskaičiavome, jog pigiau patiems susiremontuoti transporto priemones“.
„Saukupos“ patirti nuostoliai didžiuliai – sudegė ne tik transporto priemonės, bet ir vežtos prekės. Vis dėlto klientai, kaip teigia R. Jovaiša, pasitaikė supratingi. „Darbiniai santykiai nepagedo. Dėl apyvartinių lėšų stygiaus susiduriame su tam tikrais sunkumais, tačiau darbas vyksta ir toliau“, – tvirtino direktoriaus patarėjas.
Lietuva yra ratifikavusi Hagos-Visbio taisykles, tad už žalą, padarytą vežėjo jūra, ir kompensuojama remiantis tomis taisyklėmis: vienas krovinio kilogramas įvertintas 8 litais. Taigi kompensacijos kai kuriems krovinių savininkams tikrai nepadengs patirtų nuostolių.
Bendrovė „DFDS Seaways“ kelto „Lisco Gloria“ keleiviams tuoj po nelaimės, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos ir taikomų tarptautinių teisės aktų nuostatas bei juose numatytas atsakomybės ribas, taip pat į Bendrąsias keleivių pervežimo taisykles, išmokėjo kompensacijas keleiviams, praradusiems asmeninius daiktus ir privačius automobilius. Jiems buvo išmokėta po 500 eurų. Dvigubai didesnes kompensacijas gavo nepilnamečiai ir tie, kurie dėl patirtų traumų atsidūrė ligoninėje.
Ekspertų išvados
Prieš porą mėnesių Vokietijos ekspertai, dalyvaujant ir Lietuvos atstovams, paskelbė sudegusio kelto „Lisco Gloria“ avarijos tyrimo išvadas. Tačiau Lietuvos vežėjai, laukiantys kompensacijų, ir pareigūnai, tiriantys gaisro priežastis, trauko pečiais, nes vokiečių ekspertai taip ir nenustatė gaisro priežasties. Jų išvadose rašoma, jog gaisras kilo netyčia, taigi komanda nekalta, o ir iš viso neaišku, dėl ko kilo gaisras. Vokiečiai neatmetė versijos, jog galbūt keltas užsiplieskė užsidegus kažkuriam vilkikui.
Šiaip ar taip, paaiškėjo daugiau gaisro plitimo ir ilgo jo gesinimo priežasčių.
Pasirodo, tą lemtingą naktį „Lisco Glorios“ įgulai taip ir nepavyko įjungti centrinės priešgaisrinės sistemos ir numalšinti pirmųjų liepsnų. Šios vėliau išplito į didžiausią kada nors Baltijos jūroje buvusį gaisrą, o dėl tokio gaisro masto vėliau nebebuvo įmanoma nustatyti vienintelės, neginčijamos gaisro priežasties.
Pažeidimų būta
Kaip sakė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė, kontroliuojanti šio įvykio tyrimą, esama tam tikrų niuansų, kurie įrodo, kad kelto įgula nebuvo išmokyta elgtis gaisro metu. „Tyrimas užtruko, nes turime laikytis ne tik Lietuvos konvencijos ir direktyvų, bet ir Jungtinių Tautų paruoštų Saugios laivybos direktyvų, – sakė prokurorė. – Kelto „Lisco Gloria“ savininkų paprašėme pateikti dokumentus, bet jie tvirtina, jog viskas sudegė, nors daugelis mūsų prašomų dokumentų – pareiginiai nuostatai, bendrovės darbų saugos, priešgaisrinės saugos instrukcijų žurnalai ir kita dokumentacija – turėjo būti saugoma. Šiuo metu baigiame surinkti visus įrodymus. Tebevyksta susirašinėjimas su Vokietija, o ji labai preciziškai žiūri į mūsų prašymus, kad nebūtų pažeistos nė vienos šalies teisės. Manau, kad liepos mėnesį bus aišku, ar pareikšime (o jeigu taip – ir kam pareikšime) įtarimus“.
K. Prialgauskienė sakė, jog po atliktų bandymų aišku, kad pažeidimų, dėl kurių gaisras buvo toks didžiulis ir nesugebėta jo suvaldyti, būta ne vieno. Neleistinai buvo sumažintas įgulos narių skaičius, sistema, paduodanti vandenį laive, veikė, bet buvo taip nustatyta, kad automatiškai įsijungti negalėjo, o įgula nežinojo, kaip įjungti. Gaisrą tiriantys pareigūnai tvirtina, jog dar iki galo neaišku, ar tinkamų veiksmų ėmėsi kapitonas, laivo mechanikai ir kiti atsakingi asmenys. „Kilus gaisrui nebuvo operatyviai įvertinta padėtis – juk keltas buvo pilnas lengvai užsidegančių puspriekabių ir gaisras akimirksniu išplito, – sakė K. Prialgauskienė. – Surinkti įrodymai rodo, jog ne viskas buvo tinkamai padaryta“.
Manoma, jog aukų išvengta tik dėl to, kad gaisras kilo laivui nuplaukus netoli nuo kranto, esant geram orui ir operatyviai sulaukus pagalbos. Kas būtų buvę, jei gaisras būtų kilęs nuplaukus gerokai atokiau, belieka tik spėlioti.
Į metalo laužą
Sudegusį keltą „Lisco Gloria“ konkurso būdu iš laivybos koncerno „DFDS Seaways“ dar pernai įsigijo Vakarų laivų gamyklos antrinė įmonė „Vakarų Refonda“. Šių metų vasario pabaigoje „Lisco Gloria“ buvo atvilkta iš Danijos uosto Odensės į Klaipėdą. „Vakarų Refonda“ planuoja šį keltą per pusmetį supjaustyti į metalo laužą ir tikisi parduoti apie 10 000 tonų metalo. Sudegusį keltą iš pradžių norėta perdaryti į baržą, vėliau planai pasikeitė.
TIK FAKTAI:
Keltu „Lisco Gloria“ plaukė 235 keleiviai, tarp jų – 89 vilkikų vairuotojai. Iš 28 keleivių, pakliuvusių į ligoninę, 6 – lietuviai. Dauguma jų apsinuodijo smalkėmis, vienam dėl patirto streso paūmėjo lėtinė liga.
Iš viso keltu plaukė 178 lietuviai, tarp jų ir 25 moksleivių grupė su dviem mokytojais iš Šilutės. Vaikai nenukentėjo, tik patyrė šoką. Keltu taip pat plaukė Latvijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos ir Argentinos piliečiai.
Po gaisro praėjus porai dienų, Danijos ir Vokietijos pakrantėse aptiktos maždaug 2 tonos teršalų. Vokietijos jūrų ir hidrografijos agentūra nustatė, jog teršalai gyvulinės ir augalinės kilmės. Į pakrantes vėjas priplukdė kelte sudegusių vilkikų ir juose vežamų produktų liekanas.
„Lisco Gloria“ tą naktį plukdė 7 vilkikus, kurie gabeno šaldytą kiaulieną, 47 vilkikus su šviežia arba šaldyta mėsa, vieną vilkiką su palmių aliejumi ir vieną pakrautą margarino. Iš viso keltu tuomet buvo plukdoma apie 1100 tonų mėsos.
Gaisras kelte „Lisco Gloria“ pridarė didelės žalos ir Latvijos penkių žvaigždučių viešbučiui „Gallery Park Hotel“. Patirta 100 000 latų nuostolių, nes sudegė viešbučiui priklausantys antikvariniai XVIII–XIX amžiaus daiktai, kuriuos gabeno keltu. Tiesa, visos vertybės buvo apdraustos.
Sudegęs keltas buvo nutemptas į Odensės uostą (Danija) ir maždaug po mėnesio buvo duotas leidimas pradėti iškrovos darbus.
Draudimo kompanija apskaičiavo, jog bendrovei „DFDS Seaways“ už sudegusį keltą žala siekia 450 mln. Danijos kronų. Ekspertai konstatavo, kad kelto atstatymo išlaidos viršija laivo draudimo sumą, todėl jį atstatyti ekonominiu požiūriu netikslinga. Taigi buvo nutarta deklaruoti laivo praradimą.
Už prarastą „Lisco Glorią“ buvo išmokėta maždaug 195 mln. litų draudimo suma. Dar apie 49 mln. bus sumokėta už apdraustus ekonominius interesus – mat prarasdama bendrovė savininkė patyrė ne tik laivo netekimo, bet ir kitų su tuo susijusių nuostolių.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
