Tačiau tokiai jo minčiai smarkiai prieštaravo tėvas, reikalavęs baigti mokslus. Vyresnėse klasėse, smarkiai veikiamas tokių poetų, kaip Aleksandras Puškinas ir Michailas Lermontovas, ėmė kurti eiles. Pabaigęs gimnaziją, vis dar dvejodamas dėl savo ateities, Maironis išvyko studijuoti į Kijevo universtiteto istorijos ir filologijos fakultetą. Tuo metu tiek Ukrainoje, tiek ir kaimyniniuose kraštuose ėmė stiprėti nacionaliniai patriotiniai judėjimai, be to Lietuvoje pasirodė „Aušra“. Visa tai paskatino Maironį susidomėti tėvynės istorija ir galutinai apsispręsti dėl savo ateities.
1884 m. jis išstojo iš universiteto, trumpai padirbęs mokytoju, grįžo į Lietuvą, kur įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kartu pradėjo aktyviai kurti – 1885 m. „Aušroje“ išspausdinamas pirmasis jo eilėraštis. Didžiulę įtaką Maironiui padarė seminarijoje dėstęs Antanas Baranauskas ir jo kūryba. Būtent jo pavyzdys paskatino puoselėti lietuvybę, rašyti eilėraščius tik lietuviškai. Pasimokęs Kaune Maironis išvyko į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją. 1892 m. ją baigęs, pradėjo dėstyti Kauno kunigų senimarijoje. 1894 – 1909 m. profesoriavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje.
Būtent šis laikotarpis yra laikomas svarbiausiu Maronio kūryboje. 1895 m. pasirodė pirmoji knyga – „Pavasario garsai,“ kurią sudarė 45 eilėraščiai. 1921 – 1930 m. jis išleido istorinę draminę trilogiją: „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“. Maironio kūryboje vyravo religiniai ir patriotiniai jausmai. 1909 m. grįžęs į Lietuvą, buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi,- šias pareigas ėjo iki pat mirties. Jonas Mačiulis – Maironis mirė 1932 m. birželio 28 d., palaidotas Kaune.
Žinia apie Maironio mirtį netruko apskrieti visą šalį. Poetui, pašarvotam savo namuose, vos per vieną dieną išreiškė pagarbą 20 tūks. žmonių. J. Mačiulio – Maironio laidotuvės buvo nepaprastai iškilmingos. Jose dalyvavo prezidentas A. Smetona, ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, kariuomenės vadai gen. Petras Kubiliūnas ir Silvestras Žukauskas, daugybė žymių visuomenės narių. Paskutinį žodį tarė prezidentas A. Smetona.
J. Mačiulio kūryba ir asmenybė padarė didžiulę įtaką daugeliui būsimų Lietuvos kūrėjų. Jo įtaka pasireiškė ne tik per kūrybą. Irenos Slavinskaitės knygelėje apie Maironį rašoma, kad poetas ir prozininkas Vincas Mykolaitis – Putinas pažymėjo, kad jam ir jo kartai Maironis buvo išskirtinis: „Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie“.
Įdomu tai, kad pirmajį savo eilėraštį, išleistą 1885 m., peotas pasirašė Žvalionio slapyvardžiu, o Maironiu pasivadino tik 1891 m. Pirmuosius savo eilėraščius J. Mačiulis sukūrė dar studijuodamas gimnazijoje, tačiau vėliau juos sunaikino, nes jie buvo parašyti lenkiškai.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
