Studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas sako, kad Lietuva turėtų prisiminti 2018-ųjų pamokas, kuomet liko 4300 nepanaudotų studijų krepšelių ir visos lėšos tiesiog buvo padalintos aukštosioms mokykloms kaip paskatinimas.
„Ne vienerius metus buvo taikyta praktika, kai nepanaudotos lėšos buvo padalinamos aukštosioms mokykloms pagal studentų priėmimo rezultatus, kaip skatinimo forma už tai, kad jos laikėsi priėmimo reikalavimų. Pagrindinė tokio lėšų skirstymo pasekmė – aukštojo mokslo sektorius prarado galimybę įsisavinti lėšas per visą studijų laikotarpį. Šiemet turime neužlipti ant 2018 metų grėblio ir lėšas nukreipti tiesiogiai į studentus,“ – siūlo E. Sarkanas.
Jo manymu, likusios lėšos turi būti nukreiptos į aukštojo mokslo kokybės gerinimą arba studijų prieinamumo didinimą, t.y. siūloma arba šiemet indeksuoti studijų krepšelius taip didinant finansavimą vienam studentui, arba „sudaryti galimybes tuos krepšelius panaudoti vyresnio kurso ar aukštesnės pakopos studentams, studijuojantiems savo lėšomis“.
Šiemet matematikos valstybinį brandos egzaminą, būtiną norint studijuoti aukštąjį mokslą valstybės finansuojamoje vietoje, išlaikė apie 10 tūkst. kandidatų, kai nemokamų studijų vietų yra per 16 tūkstančių. Ekspertų vertinimų, rugsėjį gali likti neužpildyta iki 6 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.
Norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje aukštojoje mokykloje, būtina turėti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir bet kurį kitą valstybinį brandos egzaminą arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą, kurio įvertinimai įskaitomi, egzaminą išlaikius ne žemesniu kaip B1 lygiu.
