Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų bei 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų.
Premjeras Saulius Skvernelis taip pat teigė, kad tikimasi, jog 2018 metais pensijos padidės dar 23 eurais.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas įspėja, kad visgi nereikėtų manyti, jog „Sodra“ susitvarkė su savo problemomis.
„Apie bet kokį perteklių kalbėti, kad ir mažą, kai yra tiek skolos – nerimta. Tai tas pats, kas turėti 100 tūkst. eurų paskolą būstui ir džiaugtis, kad atlyginimą pakėlė 15 eurų. Jei kas nors nori sakyti, kad „Sodra“ susitvarkė su problemomis – visiškai netiesa. Aš bijau, kad šita interpretacija, jog perteklinis biudžetas šiais metais, bus panaudota kaip argumentas ir toliau didinti pensiją bei gilinti „Sodros“ skolą“, – sako jis.
Gali keistis mokesčių sistema, apmokestintos pajamos iš nuomos
Sociologas, ekonomistas ir žmogus, dirbęs prie Socialinio modelio Romas Lazutka teigia, kad didesnės „Sodros“ reformos yra susijusios su mokesčių sistema. Kadangi 2017 metų biudžetas jau patvirtintas, pakeitimų galime tikėtis 2018 metams, tačiau svarstyti ką reformuoti, reikia pradėti iš karto po Naujųjų.
„Dabar vidutinė pensija žemiau skurdo ribos, tai – juokinga. Tos pensijos nepadidinsi neskirdamas daugiau pinigų. Ką jie gali padaryti tai nebent 2017 m. priimti įstatymus, kas kartu ir su mokesčiais ir su biudžetu būtų susiję. Juos reikia paruošti iki metų vidurio ir išdiskutuoti. Tada būtų gerai, kad priimti prieš pusmetį iki įsigaliojimo ir spėtų visi pasiruošti.
Tačiau susitarti sunku, nes yra ir lobistinės grupės. Ar koalicijoje bus sutarimas, nes socdemai nedarė tokių reformų, tai gal ir nenorėjo. O ir finansų ministras atviru tekstu apie tai nekalba, atsargiai kalbama, kad bus nagrinėjama ir aiškinamasi“, – svarsto profesorius.
Pasak. R. Lazutkos paskutinis Seimo sprendimas – atsisakyti „Sodros“ įmokų lubų – suprantamas sprendimas, nes jis turėjo būti kartu su kitomis mokestinėmis reformomis. Pastarųjų praeitos kadencijos valdantieji neįteisino. Mokestinį pokytį ekonomistas įvardija – gyventojo pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą.
„Rimtesnę „Sodros“ reformą darant, negalima atskirti nuo mokesčių sistemos reformos, ir tame tarpe „lubų“ nustatymo. Jų šiaip reikėtų, nes nėra logiška imti įmokas nuo visų, net ir labai didelių pajamų o paskui apriboti išmokas. Taip perskirstoma, bet tas perskirstymas logiškesnis per valstybės biudžetą. Į valstybės biudžetą GPM reikėtų daryti progresinį, kaip ir visose normaliose valstybėse. Nuo viršutinės dalies didesnis tarifas, o „Sodrai“ nustatytos įmokos lubos . Bet jei atsisakyta mokesčių reformos, o lubos liktų, tai „Sodra“ netektų dalies pajamų, o išlaidos nesumažėja. Valstybės biudžetas negautų papildomų pajamų ir negali dotuoti „Sodros“.
Nesvarbu, kad „Sodros“ biudžetas yra nedeficitinis. Žinome, kad nedarbo ir pensijų išmokos yra mažos, reiškia, kad „Sodros“ pajamų negalima mažinti, o jei kompensuojamas „Sodros“ pajamų praradimas iš valstybės biudžeto, reiškia priklausys nuo to, ar bus keičiama mokesčių sistema.
Automobilių ar turto mokesčiai didelių pajamų neduotų. Bet yra išimčių ūkininkams, kurių kitose šalyse nėra. Tai ir su verslo registravimo formomis būtų susiję, individualia veikla užsiimančiųjų, kurių pajamos didelės ir nefiksuojamos. Yra susiję daugiau ne su naujais mokesčiais, o mokesčių rinkimo suefektyvinimu“, – savo siūlymais dalinasi R. Lazutka.
Tuo tarpu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas bei vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės bei Vyriausybės programų sudarytojų Stasys Jakeliūnas tikina, kad pakeitimų ir svarstymų ateinančiais metais tikrai bus.
Pirmiausia bus diskutuojama, kaip atlaisvinti „Sodrą“ nuo milžiniškos ją slegiančios skolos – 3,7 mlrd. eurų. Kitas svarbus dalykas – antrosios pensijų pakopos finansavimas. Dabar tai vykdoma iš „Sodros“ biudžeto, o pasak S. Jakeliūno, tai nėra visiškai finansiškai pateisinama ir lėšas reikėtų skirti iš valstybės biudžeto. Kalbama bus ne tik kaip lėšos turėtų būti kaupiamos, bet ir kaip išmokamos.
„Bus diskutuojama, ką daryti su kai kuriomis draudimų rūšimis, kurios yra „Sodroje“ – ligos, motinystės, nedarbo. Ar jos turėtų likti „Sodroje“, ar pakankami tarifai, ar turėtų būti keičiami, arba kaip alternatyva pasiūlyta tas draudimų rūšis perkelti į valstybės biudžetą atitinkamai perskaičiuojant „Sodros“ įmokų tarifą ir gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Vienas mažėtų, kitas didėtų. Ar tai įvyks, ar ne matysime.
Didžioji dalis siūlymų galėtų būti pradėta įgyvendinti nuo 2018 m. priėmus tiek naują „Sodros“, tiek valstybės biudžetą. Garantijų nėra. Tai priklausys nuo diskusijų, kitų siūlymų, kurie gali atsirasti. Bet tikslas yra, kad bent dalis dalykų, jei bus pakankamai išdiskututota, įsigalėtų nuo 2018 metų“, – tv3.lt portalui sako S. Jakeliūnas.
Būtent svarstant ligos, motinystės ir nedarbo išmokų iškėlimą į valstybės biudžetą, reikės pergalvoti ir mokesčių sistemą. S. Jakeliūnas komentuojama, kad tokiu atveju GPM mokestis, kuris keliauja į valstybės biudžetą būtų didinamas. Bet, kad mokestinė našta dirbantiesiems nedidėtų, sumažėtų įmokos į „Sodros“ biudžetą.
„Tada rezultatas arba teigiamas, arba neutralus galėtų būti. Tačiau galimai padidėsiantis GPM tarifas iki 29 proc., o galėtų būti apmokestintos ir kitos asmens pajamos, pavyzdžiui, iš nuomos ir pan. Tai galėtų būti toks pakeitimas, bet nebūtinai jis įvyks. Tai diskusijų objektas“, – teigia Seimo narys.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pastebi, kad kai kurios reformos – pinigų tose pačiose kelnėse dėliojimas į skirtingas kišenes, bet esminio pinigų kiekio nepakeis.
„Kas iš esmės galėtų ateityje užtikrinti sotesnę senatvę arba, kad valdiška pensija priklausytų tik nuo to, kiek pinigų įmokėjai į sistemą, mažiau perskirstyti „Sodros“ viduje, kitas dalykas – leisti didesnę dalį pensijos kaupti fonduose, patiems, o ne valdiškoje sistemoje. Šie du dalykai ilgainiui galėtų leisti pensijas padidinti, o visa kita tai pinigų perdėliojimas tose pačiose kelnėse“, – sako analitikas.
Kaip keisis antroji pensijų pakopa?
Itin daug diskusijų visuomenėje sukėlė LVŽS ketinimai reformuoti antrąją pensijų pakopą. R. Lazutkos teigimu, niekada nebuvo kalba apie šios pakopos panaikinimą, tačiau reforma – būtina.
„Tie, kurie bijo, tai privačių fondų valdytojai. Privačias pensijas reikia privačiais pinigais finansuoti. Atsiranda argumentas, kad į „Sodrą“ nuskaitomi privatūs pinigai ir „Sodra“ tik tarpininkas, bet jei nori, kad būtų skaidru tai tegu ir moka tiesiogiai į fondus.
Antrąja pakopa Vakarų šalyse vadinamos darbdavio specializuotos, o čia toks hibridas, kada privati pensijų sistema, o kompensuojama iš valstybinio socialinio draudimo. Tai reikia išgryninti, kur privatūs pensijų fondai ir turi būti kompensuojami tų norinčiųjų mokėti. Tada ir privačių pensijų fondų valdytojai vaikščiotų ne į Seimą užsiimdami lobizmu, bet turėtų įrodyti klientams, kad sistema gyvybinga ir naudinga“, – pasisako ekonomistas.
Kad pakopą būtinai reikia peržiūrėti ir keisti, neslepia ir S. Jakeliūnas. Jo manymu, pirmiausia reikia leisti žmonėms grįžti į „Sodrą“ ar pasirinkti kitą kaupimo būdą, kadangi antrojoje pakopoje – daugybė žmonių.
„Jei nori toliau kaupti, tos sąlygos turėtų būti sudarytos, o įvertinę situaciją ir riziką, jei nuspręstų toliau nekaupti turėtų būti nesunkiai atstatyti jiems visas „Sodros“ pensijos teises į tą laikotarpį, kuomet kaupiama buvo ir su visais pinigais galėtų grįžti į „Sodrą“. O kitas siūlymas tie, kurie nori toliau kaupti, daugiau turėtų savomis lėšomis kaupti, o ne iš dabartinių „Sodros“ pinigų. Tikslas, kad sumažėtų pakopoje esančiųjų skaičius ir būtų sumažinta našta viešiesiems finansams“, – teigia S. Jakeliūnas.
Jis įsitikinęs, dabar pakopoje yra ir tokių žmonių, kurie galbūt tinkamai nėra įvertinę rizikų ir galiausiai liktų net su mažesne pensija nei nedalyvaudami toje pakopoje. Kadangi antra ir trečia pakopos – itin panašios, o pastarąją būtent patartina prisiimti tik tiems, kurie turi pakankamai kompetencijos. Tuo tarpu Ž. Šilėnas įsitikinęs, kad antrosios pakopos palikimas reikštų galimybę žmonėms taupyti sotesnei senatvei.
Be to, bus diskutuojama ir apie profesinius pensijų fondus. T.y. pensija – savanoriškai finansuojama darbdavio ir asmens įmokomis, kurioms netaikomi GPM ir įmonių pelno mokestis. Įstatymas yra galiojantis, tačiau, anot S. Jakeliūno, pas mus tokių fondų arba nėra, arba jie mažai žinomi.
„Reikėtų išaiškinti, kodėl jie neveikia. Galbūt yra kitų alternatyvų, kuriomis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai naudojasi. Viena jų – gyvybės draudimas, kur dabar Seimas apribojo lengvatų naudojimąsi ir taikymą. Tai kol tokių instrumentų buvo, patogu jais naudotis, tačiau jie kainuoja valstybės biudžetui ir visiems mokesčių mokėtojams apie 24 mln. eurų per metus. Sumažinus galimybes naudotis mokestine lengvata, galbūt padaugės paskatų kurti profesinius kaupiamuosius pensijų fondus. Tokia alternatyva taip pat bus svarstoma, tačiau tai sudėtingesnis klausimas ir užtruks daugiau laiko. Per ateinančius metus, esu tikras, kad nepavyks kažką tokio sukurti, kad nuo 2018 m. pradėtų plačiu mastu veikti profesiniai pensijų fondai. Bet ta kryptimi bus judama“, – sako jis.
Pensijų augimą užtikrins indeksavimas
Šiais metais įgyvendintas pakeitimas – pensijų indeksavimas – turėtų stabilų pensijų augimą užtikrinti ir toliau, tvirtina ekonomistas R. Lazutka ir Seimo narys S. Jakeliūnas. Tai reiškia, kad pensijų dydžiai bus apskaičiuoti pagal tai, kaip kilo algos, ar daugėjo dirbančiųjų. O tuo pačiu ir apsaugota nuo politinių pažadų, didinti pensijas.
Pasak S. Jakeliūno, nuo 2018 m. indeksavimas dar šiek tiek keisis, priklausomai nuo to, kiek bus įgyvendinama prieš tai išvardintų siūlymų.
„Indeksavimo principas išliks ir bus susieta su tuo, kaip didėja pajamos į „Sodrą“, o tai priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus ir darbo užmokesčio kitimo. Jei dirbančiųjų skaičius auga ir auga darbo užmokestis, tai ir „Sodros“ pajamos skirtos pensijiniam draudimui didėja ir su tuo susietos išmokos. Indeksavimas pašalina politikų paskatas kažką imti ir padidinti, kartais per daug padidinama, kartais visai nepadidinama.
Tai tas indeksavimas užtikrina, jei yra paskata didėti pensijoms tai ir vyksta, o jei ekonomika traukiasi ir algos mažėja, tada būtų sukuriamas rezervas, kad pensijos augtų nepilnai galima maksimalia apimti su tam tikra atsarga. Reikštų, kad būtų sukuriamas rezervas, iš kurio „Sodros“ išmokos finansuojamos, jei ekonomika nustotų augusi ir nebūtų neigiamo indeksavimo. Suprantama, tam reikėtų kelių metų ir kitų sprendimų – „Sodros“ skolos perkėlimo į valstybės biudžetą ir antrosios pakopos finansavimo iš valstybės biudžeto. Tada atsiranda prielaidų finansuoti „Sodros“ rezervą“, – sako S. Jakeliūnas.
Dar vienas pakeitimas, kuris galėtų įsigalėti – darbdavio mokesčio prijungimas prie darbuotojo atlyginimo. Tai tiesiogiai finansiškai nepaveiktų gyventojų, tačiau išskaidrintų darbo apmokėjimo sistemą.
