Seimo pirmininkė gavo patikinimą, kad ateityje planuoto mitingo metu bus užtikrintas saugumas, o Šeimų sąjūdžiui susitikimas padės į politiką įeiti kaip solidžiam žaidėjui.
Susitikimo su Seimo pirmininke metu Šeimų sąjūdis pateikė savo reikalavimus. Reikalauta užtikrinti kuo sklandesnį švietimo procesą, atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo, atšaukti mokamus koronaviruso testus, atleisti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir nebesvarstyti Partnerystės įstatymo. Šeimų sąjūdis taip pat kėlė klausimus dėl galimybės darbdaviui nušalinti nevakcinuotus darbuotojus nuo pareigų.
Po susitikimo su Seimo pirmininke Šeimų sąjūdžio atstovai teigė besidžiaugiantys prasidėjusiu dialogu su valdžia.
Susitikimas davė Šeimų sąjūdžiui daug
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docenas, politologas Saulius Spurga sako, kad susitikimas su Seimo pirmininke Šeimų sąjūdžiui buvo naudingas. Pirma, davė didelį žinomumą, apie susitikimą pranešė kone visos žiniasklaidos priemonės.
„Davė žinią tiems, kurie rengėsi į mitingą, kad jis įvyks, davė žinią apie tai, kokia yra Šeimų sąjūdžio pozicija. Šeimų sąjūdis nori įeiti į politiką kaip solidus žaidėjas, esantis krašte, bet patikimas žaidėjas, su kuriuo aukščiausiems šalies pareigūnams verta turėti dialogą“, – tv3.lt komentuoja S. Spurga.
Politologas neatmeta galimybės, kad Šeimų sąjūdį išvysime rinkimų metu kaip partiją. Pasak S. Spurgos, įtarimą kelia vien tai, kad Šeimų sąjūdis neturi aiškių reikalavimų, dėl ko paprastai vyksta mitingai, be to, neapsistoja ties viena idėja.
„Tuo labiau, jie neturi tokių reikalavimų, kurie kalbėtų apie tai, kaip jie vadinasi, būtent apie šeimų klausimus – apie šeimų socialines problemas, šeimų tvarumo, skyrybų, jaunų šeimų, senų šeimų problemas. Apie jas jie nekalba, kalba kitais klausimais“, – teigia S. Spurga.
Tarp Šeimų sąjūdžio reikalavimų – ministro A. Dulkio atstatydinimas, kitoks koronaviruso pandemijos sprendimas, Stambulo konvencija ir daugybė kitų klausimų, tačiau, kaip sako S. Spurga, vargu, ar šie klausimai turi ryšį su šeima.
Seimo pirmininkė tikslą pasiekė
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad eidama į susitikimą su Šeimų sąjūdžiu, Seimo pirmininkė turėjo tikslą aptarti rugsėjį turėjusį vykti protestą. Vilniaus miesto savivaldybė atšaukė leidimą protestui vykti, tačiau organizatoriai sako trauktis neketinantys. Pasak politologės, susitikimo metu V. Čmilytė-Nielsen savo tikslą pasiekė.
„Sunku pasakyti, kiek dialogo galėjo būti. Manau, kad buvo priimtas sprendimas tiesiog išklausyti be didesnių diskusijų, kad žmonės galėtų išsakyti, ką jie galvoja“, – tv3.lt komentuoja R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė taip pat pastebi, kad pastaruosius kelis mėnesius stipriai keitėsi Šeimų sąjūdžio programa. Per trumpą laiką jie pasisakė daugybe klausimų – nuo Stambulo konvencijos, Partnerystės įstatymo, iki užsienio politikos ir koronaviruso krizės sprendimo. Todėl, pasak R. Urbonaitės, valdantiesiems gali būti sunku rasti dialogą su Šeimų sąjūdžiu.
„Šiandien jie sutraukė kai kuriuos rodiklius, bet reikalavimai yra tokie – atstatydinti A. Dulkį. O kas iš to, kas po jo, kas kitaip? Arba nenešioti kaukių. Kuo jie remiasi? Kokie moksliniai tyrimai?
Natūralu, kad dialogui bendro vardiklio paieškos nėra lengvos. Nesakau, kad reikia visiškai negirdėti, bet, manau, kad Seimo pirmininkė atėjo tiesiog išklausyti, išgirsti ir svarbiausia – ne čia sutarti ir išdalinti įvairius pažadus, ko Vyriausybė nedarys, o labiausiai pakalbėti apie saugumą, kad taikus protestas nevirstų riaušėmis“, – sako R. Urbonaitė.
Šeimų sąjūdis sušvelnino toną
Kiek anksčiau Šeimų sąjūdis kėlė daugiau reikalavimų. Prašė nušalinti Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių, LRT generalinę direktorę ir t.t. Po susitikino su Seimo pirmininke Šeimų sąjūdis šių reikalavimų kaip perduotų parlamento vadovei neįvardijo ir pasidžiaugė prasidėjusiu dialogu su valdžia.
„Retorika, ko gero, sušvelnėjo, punktai yra pagrįsti ir aiškūs, matyt, jie nori tapti solidžiais žaidėjais Lietuvos politikoje“, – sako S. Spurga.
Po susitikimo su Šeimų sąjūdžio atstovais, Seimo pirmininkė teigė perduosianti išgirstus reikalavimus valdančiajai koalicijai. Tačiau, ar į reikalavimus valdantieji atsižvelgs, S. Spurga abejoja.
„Nors Šeimų sąjūdis įvardija save kaip atstovaujančius žmonėms, suprask, visai visuomenei, bet tai yra atskira grupė, turinti savo interesus. Jų pozicija seniai žinoma. Valdančioji koalicija pareiškė, kad jie turi savo rinkėjų mandatą ir teks palaukti kitų rinkimų, kad valdžia būtų pakeista“, – komentuoja S. Spurga.
Ar Šeimų sąjūdžio retorika keičiasi, politologė R. Urbonaitė abejoja. Šeimų sąjūdžio planuojamuose mitinguose dar galime pamatyti visko.
„Tai, ką skaitau socialiniuose tinkluose, programoje, nepasakyčiau, kad ten yra daug taikumo. Yra daug prieštaravimų, vienur sakoma, kad autoritarizmo neįvedinėkite, kai kur siūloma kai kurioms organizacijoms skirti ypatingą kontrolės dėmesį, kas kvepia šiokiu tokiu persekiojimu. Išvadoms dar per anksti“, – komentuoja R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, tai, kad kalbama ramesniu balso tonu, dar nebūtinai reiškia, kad idėjos pasikeitė.
„Ar tikrai retorika yra kitokia, jei, nors ir ramesniu balsu, sakoma, kad valdžia meluoja, visi apsimelavę. Aš vakar (kalbėjome antradienį – aut. past.) tai girdėjau iš vieno žmonių, atėjusių susitikti su V. Čmilyte-Nielsen“, – sako R. Urbonaitė.
Politologei taip pat kyla klausimas, ar valdančioji koalicija atsižvelgs į Šeimų sąjūdžio iškeltus reikalavimus.
„Prisimenu tuos pačius organizatorius, kurie aiškino, kad smegenis galima pradurti su vatos pagaliuku, kurį įkiši vos kelis centimetrus. Tai pamiršti man yra sunku. Nesakau, kad reikalavimų galima nekelti, tiesiog būtų gerai, kad jie būtų apgalvoti. Jeigu jie pasirodys Vyriausybei pagrįsti, natūralu, kad galima svarstyti, niekas neturėtų būti automatiškai atmetama tik dėl to, kad pasiūlė ne tie. Klausimas yra dėl turinio“, – sako R. Urbonaitė.
Nelygina Čmilytės-Nielsen ir Mačiulio susitikimo su Šeimų sąjūdžiu
Birželį su protestuojančiais prie prezidentūros žmonėmis išėjo susitikti prezidento patarėjas Povilas Mačiulis. Minėtas susitikimas sulaukė kritikos lavinos, tačiau su Šeimų sąjūdžio atstovais susitikus Seimo pirmininkei, kritikos, regis, išvengta.
Kaip sako S. Spurga, abiejų susitikimų kryptys buvo skirtingos. Prezidento patarėjas P. Mačiulis pats ėjo susitikti su protestuotojais, o šįkart protestuotojai atėjo pas Seimo pirmininkę.
„Galbūt buvo prielaidos, kad bus aiškios ir numanomos aplinkybės, reikalavimai, apie kuriuos galima kalbėti. Labai svarbu yra užtikrinti, kad mitingas įvyktų ramiai ir tvarkingai. Seimo pirmininkė gavo kvietimą susitikti, manau, teisingai pasielgė. Susitiko, aptarė“, – sako S. Spurga.
Politologė R. Urbonaitė sako, kad problema yra tai, jog Šeimų sąjūdžio dalyviai yra persidengę. Atrodo, kad Celofano pravarde žinomas Antanas Kandrotas, su kuriuo prezidento patarėjas kalbėjosi, yra atribotas nuo Šeimų sąjūdžio, tačiau kaip yra iš tikrųjų, sunku sužinoti. Be to, reikia atkreipti dėmesį į kontekstą.
„Tuo metu Prezidentūra padarė du žingsnius. Gegužę nusiuntė prezidento sveikinimą (Šeimų maršo dalyviams. Žurnalistams buvo nurodyta kalbą viešinti tik tada, kai ji bus nuskambėjusi ant Šeimų maršo scenos – aut. past.), atleiskite, tai nėra dialogas. Prezidento kalba su sveikinimu tikslingai auditorijai tikslingu metu nėra dialogas.
Antras epizodas – prezidento patarėjo išėjimas pakalbėti su žmonėmis. Jeigu pažiūrėtumėte į prezidento patarėjo kalbą, tai nėra dialogas. Tai yra išėjimas sulaukti plojimų, kalbėti taip, kaip reikia ir yra politiškai naudinga prezidentūrai“, – sako R. Urbonaitė.
Tačiau Seimo pirmininkė, R. Urbonaitės vertinimu, reaguoja į jau susidariusią situaciją ir siekia užtikrinti saugumą. Politologės vertinimu, Seimo pirmininkės susitikimas su Šeimų sąjūdžio atstovais buvo panašus į dialogą.
„Abejoju, ar tai V. Čmilytei-Nielsen gali pakelti reitingus. Jos komentarai buvo pakankamai rezervuoti ir atsargūs. Aš matau skirtumus, nes tai, ką darė prezidentūra, man sunku pavadinti bet kokiu dialogu“, – teigia R. Urbonaitė.
Šimonytė: susitikimų turinys buvo kitoks
Antradienį LRT radijui premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad demokratija nėra tai, kad visi reikalavimai gali būti įgyvendinti.
„Gyvename demokratinėje valstybėje ir kiekvienas gali kelti savo reikalavimus, gali nepatikti pareigūnai, gali norėtis, kad tie pareigūnai būtų atšaukti, kad būtų priimami kitokie sprendimai. Bet demokratinėje valstybėje egzistuoja ir demokratinio proceso tam tikros dalys, pavyzdžiui, klausimų svarstymas Seime, interpeliacijos ministrams, nepasitikėjimas Vyriausybe ar kažkokių kitokių sprendimų inicijavimas, tarkime, opozicijos partijų, kurios yra parlamente.
Man atrodo, demokratinis procesas atsižvelgimą į tuos pasiūlymus užtikrina, bet demokratija nėra tai, kad kiekvienas žmogus gali teikti savo reikalavimą – bet kokį, kuris jam tuo metu atrodo svarbus, – ir kad visi tie reikalavimai gali būti įgyvendinti. Todėl kad kartais tie reikalavimai tiesiog gali tarpusavyje prieštarauti“, – laidai „Ryto garsai“ teigė I. Šimonytė.
Kaip sakė premjerė, susitikti su Šeimų sąjūdžio atstovais buvo asmeninis Seimo pirmininkės sprendimas. Pasak jos, susitikimo turinys buvo kitoks nei vasaros pradžioje įvykęs prezidento patarėjo susitikimas su judėjimo atstovais.
„Ji susitiko, išklausė, kas jai buvo pasakyta. Man neteko girdėti kokių nors vertinimų, kurių, gaila, teko girdėti susitikime, kuris prieš kurį laiką vyko prie prezidentūros. Sakyčiau, paskatinančių vertinimų, nors pats renginys, kiek prisimenu, buvo be leidimo ir valstybės institucijos atstovui skatinti nesilaikyti įstatymų turbūt nėra labai tinkama. Pats dialogas – kiekvieno atskiro politiko ar jo įgalioto asmens apsisprendimas, bet žinutės, kurios buvo nusiųstos, mano supratimu, šiek tiek skirtingos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Leidimą mitingui atšaukė
Portalas tv3.lt primena, kad rugsėjo 10 d. Šeimų sąjūdis planavo surengti mitingą prie Seimo. Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad leidimą mitingui atšaukia. Pasak savivaldybės, apsvarstyta iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gauta informacija, atsižvelgta į Martyno Mažvydo bibliotekos prašymą ir kitus dalykus.
Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė kalbėjosi su policijos ir rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo atstovais. Po pokalbio surengta spaudos konferencija.
Joje savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas teigė, kad savivaldybė buvo nusprendusi persvarstyti renginiams išduotus leidimus.
Nuspręsta atšaukti rugsėjo 10 d. mitingui išduotą leidimą. Pirma priežastis, prašyta leidimo 15 tūkst. žmonių, jau dabar matoma, kad tiek žmonių čia netilps.
„Akivaizdu, kad bus trikdomas kasdienis vilniečių gyvenimas. Toks žmonių kiekis šioje vietoje tiesiog netelpa“, – sako A. Bužinskas.
Sulaukta ir nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kreipimosi, kad protestas jiems trukdo sklandžiai dirbti.
Organizatoriai taip pat prašė pratęsti renginio leidimą iki 22 val. Pasak A. Bužinsko, aikštė, kurioje mitingas turėjo vykti, yra prastai apšviesta, o tai apsunkintų pareigūnų darbą.
Kita priežastis, pasak A. Bužinsko – sulaukta VSD įspėjimo.
„Trečia priežastis, VSD vakar išviešino dalį pažymos, kur nurodoma, kad šiuo metu yra padidėjusi rizika įvairių susirinkimų, kurie gali pasibaigti smurtiniais veiksmais. Tad įvertinę ir viešą, ir ne viešą dalį, kurios atskleisti negalime, mes nusprendėme, kad negalime prisiimti atsakomybės tiek už pareigūnų saugumą, tiek už likusių vilniečių saugumą“, – sako A. Bužinskas.
Protesto organizatoriai apie savivaldybės sprendimą bus informuoti artimiausiu metu.
A. Bužinskas sako, kad šiuo metu kaip didžiausia rizika yra vertinamas galimas smurtas mitingo metu.
„Nesakome, kad organizatoriai kažką organizuos. Ir jie patys sakė, kad bandytų valdyti rizikas, bet matome tam tikrus usual suspects, kurie dalyvauja visur ir matėme, kuo prieš mėnesį vykęs mitingas pasibaigė“, – teigia A. Bužinskas.
A. Bužinskas sako, kad jei organizatoriai kreipsis į teismą, savivaldybė atsakomybė prisiims.
„Galėsim atsiprašyti, nusilenkti ir padainuoti, bet šiandien mūsų pozicija yra tokia, kokia yra. Tai nėra nukreipta prieš kažkokią organizaciją, tiesiog bijome dėl miestiečių saugumo, matome, kad fiziškai tie žmonės netilps ir turime VSD pažymą, kuri šiek tiek rizikas sustiprina“, – teigia A. Bužinskas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas sako, kad pareigūnai žino savo pajėgumus, tad sprendimas atšaukti leidimą buvo priimtas atsižvelgiant į tai.
Nepaisant atšaukto leidimo, Šeimų sąjūdis vis tiek planuoja rengti protestą.
