Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kas ir kokiais atvejais nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti nuotoliu.
Šiuo metu numatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) fiksuojamui sergamumui užkrečiamosiomis kvėpavimo takų ligomis 100 tūkst. gyventojų viršijus 800, nedarbingumą gydytojas gali išduoti supaprastinta tvarka pacientui net neapsilankius įstaigoje.
„Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės numato, kad nuotoliniu būdu elektroniniai pažymėjimai gali būti išduodami padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga.
Taip pat – gripo, ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, COVID-19 ligos ar kitų užkrečiamųjų ligų protrūkių ar paskelbtos epidemijos savivaldybėje (-se) arba dėl šių ligų plitimo grėsmės Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu“, – nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Taigi jei padidėjusio sergamumo metu žmogui pasireiškia negalavimai, atitinkantys užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.
Nors pandemijos metu norint gauti nedarbingumą nuotoliniu būdu iš pacientų būdavo reikalaujama įrodyti, kad serga, tai yra, pavyzdžiui, nusiųsti teigiamą atliko COVID-19 testo nuotrauką, dabar to nereikia.
Slaugytojos gali išduoti nedarbingumą ne visada
Nedarbingumo pažymėjimus dėl gripo ir COVID-19 ligos gali išduoti ir bendrosios arba išplėstinės praktikos slaugytojai. Tiesa, tą jie gali padaryti ne visiems pacientams.
Kaip pasakojo Kauno poliklinikos Šilainių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja gyd. Rūta Ūsienė, slaugytojos gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą tik tais atvejais, kai liga yra patvirtinta laboratoriškai.
„Tad pats pirmas vizitas, kai pacientas ateina į polikliniką su simptomais ir reikia pasidaryti testą, yra pas šeimos gydytoją. Bet ir jau turint testo atsakymą slaugytojos ne visada ryžtasi prisiimti atsakomybę ir vertinti paciento būklę. Net ir gydytojui kartais sunku numatyti komplikacijas, kaip liga gali vystytis konkrečiam pacientui“, – pastebėjo ji.
Pasak pašnekovės, nors tvarkos ir numato, kad žmogui jaučiant simptomus galima išduoti „biuletenį“ nuotoliu, pacientai dažnai kviečiami atvykti ir išsitirti gyvai.
„Tačiau tikrai pasitikime pacientais, išduodame nedarbingumą nuotoliu. Kai tiek daug sergančių, manau, simuliantų šiuo metu minimaliai yra, neteko girdėti“, – sakė R. Ūsienė.
„Kadangi ligonių kasos įvedė skatinamąjį kodą ir leido nemokamai daryti gripo ir COVID-19 greituosius testus, stengiamės pasikviesti pacientus gyvai. Džiaugiamės, kad turime tokią galimybę, nes diagnostika dabar tapo žymiai tikslesnė.
Jei anksčiau gripą galėdavome nuspėti tik pagal simptomus, mat retas pacientas darydavosi mokamą tyrimą, dabar galime gana plačiai taikyti greituosius testus. Tai svarbu ir norint kuo greičiau paskirti antivirusinius vaistus.
Tad stengiamės informuoti žmones, kad jie atvyktų naudodami apsaugines priemones, tada ir atliekame tyrimus, ir galime tiksliau paskirti gydymą. Tačiau tikrai pasitikime pacientais, išduodame nedarbingumą nuotoliu. Kai tiek daug sergančių, manau, simuliantų šiuo metu yra minimaliai, neteko girdėti“, – komentavo R. Ūsienė.
„Lipame į epidemijos lygį“
Pašnekovė konstatavo, kad sergamumas užkrečiamosios kvėpavimo takų ligomis šiuo metu auga kaip ant mielių.
„Sergamumas padidėjęs jau nuo gruodžio vidurio, o dabar jau lipame į epidemijos lygį. Tikrai labai daug gripo, vyrauja A tipas, serga tiek vaikai, tiek suaugę, ištisomis šeimomis. Stebime ilgesnį sirgimą namuose, karščiavimas yra atkaklus – trunka ir kokias 5–6 dienas.
Galbūt situaciją blogina ir šiais metais siaučiančios mikoplazminės infekcijos, kuriomis žmonės persirgo ir imunitetas gal neatsigavo. Į ligonines papuola vyresni pacientai, su lėtinėmis ligomis. Be to, taip pat plinta ir visi kiti virusai“, – komentavo Kauno poliklinikos gydytoja.
Kuriam laikui galima išduoti nedarbingumą nuotoliu?
Paprašyta patikslinti, kuriam laikui galima išduoti nedarbingumą nuotoliniu būdu, R. Ūsienė teigė, kad tai nėra reglamentuojama.
„Tik nurodyta, kad „kol žmogus turi užkrečiamosios ligos požymių, tol galima išduoti nuotoliu“. Tačiau gydytojai stengiasi po 3–4 dienų, jei juolab situacija negerėja, žmogų pasikviesti ir pamatyti gyvai.
Yra baiminamasi komplikacijų ir tęsti nedarbingumą 10 dienų nuotoliu esant tokiems ūmiems susirgimams tikrai ne visada išeina“, – sakė ji.
Vilniuje dirbanti gydytoja Elena Šukė portalą tv3.lt gi patikino, kad nuotoliu nedarbingumą išduoda tik kelioms dienoms: „Jei yra infekcinė liga, nedarbingumas išduodamas tik trumpam laikui. Bet jei yra kita problema, žmogui skauda nugarą, niekas nedarbingumo nuotoliu neišduos.“
Priklauso ir nuo gydytojo grafiko užimtumo
Privačioje klinikoje Kaune dirbanti šeimos gydytoja Toma Kundrotė pasakojo, kad pasitaiko įvairių situacijų – vieniems pacientams nedarbingumą išduoda nuotoliu, kiti atvyksta pasidaryti testą.
„Išties būna visaip ir tai priklauso nuo situacijos – paties paciento, jo būklės, atsižvelgiant į darbo užimtumo grafiką. Šiaip mažai kas namie darosi gripo ar COVID-19 testus, o jei ir darosi, tai mažai kam parodo, žmonės savęs „gaili“ juos atlikdami.
Tad mūsų įstaigoje praktika tokia, kad pasikviečiame žmogų į vietą, padarome visus tyrimus, ką reikia, tuo pačiu supildome ir nedarbingumą. Jei pacientas atvykti nenori, o pas mane diena visiškai užpildyta atvykstančių ūmiai susirgusiųjų, tai tokius registruoja į nuotolinės konsultacijos laiką“, – aiškino gydytoja.
„Mes turime labai daug ekstrinių konsultacijų, kai mūsų praktiškai nereikia, bet žmogui šiandien būtina gauti nedarbingumą, nes jei neišeis į darbą, gaus pravaikštą“, – sakė A. Astafjeva.
Antakalnio poliklinika taip pat nurodė, kad nors tvarka leidžia nedarbingumus išduoti nuotoliniu būdu, dažnu atveju sergančių pacientų prašoma atvykti į įstaigą.
„Ūmiai susirgus svarbu ne tik paties nedarbingumo pažymėjimo išdavimo faktas, bet sveikatos būklės įvertinimas. Todėl visada, esant galimybei arba gydytojui nustačius kontaktinės konsultacijos būtinybę, rekomenduojame pacientui atvykti atlikti reikiamus kraujo ar instrumentinius tyrimus ir taip užkirsti kelią ligų komplikacijoms“, – nurodė įstaigos atstovė Rūta Vanagienė.
Negali nepriimti tą pačią dieną, kitaip darbuotojas gaus pravaikštą
Vis tik gydytojai pažymi, jog problema išlieka, kai yra daug susirgusių pacientų ir visiems konsultacijos reikia „čia ir dabar“. Tvarka numato, kad ūmių ligų būklių atveju pacientas pas šeimos gydytoją turi patekti per 24 valandas.
Tačiau tai nereiškia, kad vizitas turi įvykti tą pačią dieną. Vis tik nedarbingumo pažymėjimo žmonėms paprastai reikia tą pačią dieną, nes kitaip turės pravaikštą.
„Seniai kalbame apie šią problemą, kurią reikia spręsti gal įtraukiant ir kitas ministerijas. Mes turime labai daug ekstrinių konsultacijų, kai mūsų praktiškai nereikia, bet žmogui šiandien būtina gauti nedarbingumą, nes jei neišeis į darbą, gaus pravaikštą.
Taip šeimos gydytojams jie tampa ekstriniai dešimti, vienuolikti, dvylikti ir neturime galimybės paciento nepriimti. Arba jis eis į priėmimo skyrių, tad yra apkrovimas visoms grandims. Apie tai jau kalbame ne vienus metus“, – trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete kalbėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva.
Ji pasidžiaugė, kad ištyrimo galimybės gerėja: „Yra paprasčiau, greičiau pas šeimos gydytoją atlikti tyrimus, gydome efektyviau, nes galime tą padaryti, bet problemos dėl darbo krūvio nėra sumažėjusios. Yra sezoniškumas, serga ir patys medikai, jų šeimos nariai, tad visiems linkiu saugotis, naudoti kaukes ir kitas priemones.“
SAM: dėl visko nusprendžia gydytojas
SAM gi nurodė, kad tai, kokie tyrimai turi būti atlikti ir kokiam laikotarpiui turi būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas, konsultacijos metu sprendžia gydytojas.
„Taip pat gydytojas pats sprendžia, ar jam pakanka nuotolinės konsultacijos metu gautos informacijos diagnozei nustatyti, ar pacientas turėtų atvykti „gyvai“ konsultacijai“, – nurodė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Paskutiniais NVSC duomenimis, per savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – sumažėjo.
Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis sausio 6–12 d. (2-ąją savaitę) buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 1-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) jis buvo mažesnis – 1136,9atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu (2024 m. 2-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1201,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis (t. y. viršyta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba) registruotas 10-yje savivaldybių. NVSC nuolat stebi ir bendrauja su savivaldybėmis vertindamas bendrą situaciją konkrečioje savivaldybėje.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 165 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų. Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai (1 asmuo priklausė 70–79 m.; 2 asmenys – 80–89 m. ir 2 – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms), iš viso 13. Visi turėjo lėtinių ligų, 4 – neskiepyti, 1 – skiepijimo būklė nežinoma. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 2 mirties atvejai, iš viso 47.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
