Pasak jo, Lietuva, šį dokumentą patvirtinusi kartu su Lenkija 1791 metų gegužės 3-iąją, turi kuo didžiuotis.
„Gegužės 3-iosios Konstitucija yra ypatingas dokumentas, kuris buvo antrasis pasaulyje ir pirmasis Europoje, suformavęs valdžių pasidalijimo principą, nubrėžęs modernios teisėkūros principus ir, ko gero, užbėgęs į priekį procesams, kurie prasidėjo Europoje“, – antradienį žurnalistams atvykęs į Konstitucinį Teismą (KT) sakė G. Nausėda.
Šiame teisme prezidentas lankėsi minint Gegužės 3-iosios Konstitucijos sukaktį.
Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.
„Mes turime kuo didžiuotis, mes švenčiame šią šventę kartu su Lenkijos Respublika ir simboliška, kad tokią dieną aš lankausi Konstituciniame Teisme, nes yra ir daug kitų gražių jubiliejų, šimtas metų mūsų 1922 metų Konstitucijai“, – kalbėjo prezidentas.
„Bus puiki proga pasišnekėti apie Konstitucinio Teismo iššūkius, apie tikslus ir ypatingai – apie vaidmenį tokiomis sąlygomis, kokiomis mes gyvename, geopolitinių iššūkių, pandeminių iššūkių kontekste“, – sakė jis.
Klausiamas, ar reikėtų skelbti Gegužės 3-iąją šventine diena, G. Nausėda teigė, kad tai yra diskusinis klausimas, į kurį jis šiuo metu negalintis atsakyti.
„Bet dar kartą kartoju – tai yra labai svarbus dokumentas ir mes šią dieną tikrai turime laikyti atmintina“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė pažymėjo, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija yra ypatingos svarbos kaip pirma rašytinė Konstitucija Europoje ir antra pasaulyje, tačiau sutiko, kad Lietuvoje ji vertinama nevienaprasmiškai.
„Kas yra svarbu mums – ja buvo įtvirtinta valstybės valdymo reforma, tam tikri parlamentarizmo bruožai, tai pirmoji Konstitucija, priimta parlamentiniu būdu, kas labai svarbu, ir joje yra pirmosios žmogaus teisių užuomazgos, kalbama apie valstiečių valstybės apsaugą, ko nebuvo anksčiau niekur pabrėžta, taip pat prie bajorų priskirti miestiečiai, pabrėžtas valstiečių ir bajorų lygybės principas“, – kalbėjo D. Jočienė.
„Galima rasti ir tam tikrų atspindžių tautos kaip suvereniteto ir valstybės vientisumo idėjos reiškėjo, labai aiškiai pabrėžta, kad tauta turi ginti savo ir savo tautos laisvę, ir Ukrainos karo kontekste pareiga ginti savo ir savo tautos laisvę mums yra labai svarbi“, – pabrėžė KT pirmininkė.
Klausiama, kaip ji vertina požiūrį, jog ši Konstitucija susilpnino Lietuvą, D. Jočienė teigė, kad Lietuvoje ji labiau vertinama „simboliniu, šiuolaikinės Konstitucijos požiūriu“.
„Taip, ta prasme, mes tą Konstituciją labiau vertinam simboliniu, šiuolaikinės rašytinės Konstitucijos požiūriu ir taip toliau, ir mes visi puikiai žinome, kad tik po tam tikrų pataisų atsirado Lietuvos vardas šioje Konstitucijoje, tačiau, kita vertus, vertinant globaliai, europiniu mastu, mes vis dėlto didžiuojamės Konstitucija kaip rašytiniu, parlamentiniu būdu priimtos Konstitucijos forma“, – sakė KT vadovė.
Ji taip pat sakė nenorinti komentuoti siūlymų gegužės 3 dieną skelbti šventine diena, nes tai esanti politikų kompetencija.
Grupė parlamentarų siūlo vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąją.
Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.
