Merus ir toliau galėsime rinkti tiesioginiuose rinkimuose. Seimas papildė Konstituciją ir įrašė, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per merus. Tiesa, po naujų savivaldos rinkimų merai nebegalės būti tarybos nariais ir vienu metu užimti dviejų kėdžių.
„Pagal Konstituciją dabar meras nėra tarybos narys, sprendžiant iš Kosntitucinio Teismo nutarimų, teismas buvo linkęs matyti jį kaip vykdomosios valdžios atstovą“, – komentuoja teisininkas Vytautas Sinkevičius.
Seimui teko keisti Konstituciją, nes Konstitucinis teismas prieš metus paskelbė, kad pagrindiniame šalies įstatyme neminimi, bet 2 kartus jau įvykę merų rinkimai yra neteisėti nepakeitus Konstitucijos. Tiesioginiai merų rinkimai, anot apklausų, sulaukia didžiulės gyventojų paramos, tad Seimo nariai už jų įrašymą į Konstituciją, nubalsavo vienbalsiai.
„Tai labai svarbus sprendimas, kuris atvers kelią problemos išsprendimui, kuri buvo svarbus Seimo uždavinys pasirengti savivaldos rinkimams. Tas padaryta, labai džiaugiuosi“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Visgi parlamentarams dar teks keisti ir Vietos savivaldos įstatymą – iš naujo nustatyti merų ir savivaldybių tarybų santykius, dėl ko politikai jau ginčijasi.
„Žiūrėsime, ar vieni kitų neapgavome ir ar komitetuose nebus išdraskytas savivaldos įstatymas, kuriame numatytos mero galimybės stipriau atstovauti rinkėjų valią“, – sako Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Meras tampa vykdomąja valdžia, jis atsakys, kaip įgyvendinamas biudžetas, tvarkomi bendruomenės reikalai, kiemai, šluojamos gatvės, kaip parkuoja automobiliai, atsakomybė padidėja“, – teigia Seimo narys, konservatorius Stasys Šedbaras.
„Atsiranda opozicijos darbotvarkė, lyderis, tokių dalykų neturėjome, mados iš Seimo atsikels į savivaldą, klausimas kiek jos reikalingos. Erzelis, konfliktai, mini ir melodramos, visokie politiniai procesai“, – sako Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Seimas priėmė ir kitą Konstitucijos pataisą – sumažino amžiaus cenzą norint tapti Seimo nariu. Vietoje 25 metų bus 21 metai. Mūsų kalbinti alytiškiai įvairiai vertina šią naujovę:
„Aš nepritariu. Žmogus turi praeiti viską nuo mažiausio.“
„Turėtų būti vyresni, labiau subrendę, daugiau patirties gyvenime.“
„Naujų vėjų, idėjų įneš. Senimui nešauna idėjų kaip jauniems.“
Seimo pirmininkė sako, kad 21 metų jaunuoliai gali kandidatuoti į Europos parlamentą, tad tokia pat teisė turi galioti ir Seimo rinkimuose.
„Nereiškia, kad Seimą užplūs 21 metų žmonės. Tai reiškia, kad mes suteiksime galimybę jiems pilnavertiškai dalyvauti procese, rinkimų kampanijose, įgauti patirties, rinkėjai apsispręs, ar tokio amžiaus kandidatai jiems tinkami“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Tačiau šiuo klausimu parlamentarai nėra tokie vieningi kaip dėl merų rinkimų – 101 balsavo už, keturi – prieš, o 22 susilaikė.
„Jaunam žmogui labiau aktualu pasilinksminti, laisviau laisvalaikį praleisti, pasisvaiginti ir pan. Ar tai atsakingi sprendimai? Ne. Tokio amžiaus galvoji, kad gyvensi amžinai, jūra iki kelių“, – teigia Seimo narys, valstietis Aurelijus Veryga.
„A.Veryga turėtų prisiminti ir kitus jaunimo padarytus darbus, pvz., mūsų frakcija siūlė ir pritarta, kad mokslui finansavimas didėtų 40 mln. eurų. Jaunam žmogui rūpi ir kiti svarbūs dalykai – švietimas, ekonominės laisvės“, – tikna Seimo Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas.
Seimas priėmė Konstitucijos pataisą ir dėl kandidatavimo po apkaltos, taip užbaigdamas daugiau nei dešimtmetį trukusius debatus dėl vadinamosios eksprezidento Rolando Pakso pataisos. Per apkaltą pareigų netekęs asmuo, praėjus dešimčiai metų nuo apkaltos, vėl galės kandidatuoti į Seimą, Prezidentus ir kitas pareigas, kurioms reikia duoti priesaiką.
