Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė tikįs, kad oro policijos misiją Baltijos valstybėse bus ilgalaikė, o sprendimą dėl misijos įgyvendinimo pavyks priimti gegužę Čikagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Tikiuosi, kad tai bus išmaniosios gynybos dalis, kurią svarstysime Čikagoje, ir manau, kad ši misija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus ilgalaikė. Manau, kad oro erdvės policija tikrai yra puikus išmaniosios gynybos pavyzdys, nes išmanioji gynyba tai yra pagalba vieni kitiems. Taigi vietoj to, kad mes leistume trims Baltijos valstybėms, kad šios investuotų į galingas oro pajėgas, kurios galėtų apsaugoti Baltijos šalių oro erdvę, NATO valstybės narės gali prisidėti prie šios misijos“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė A. F. Rasmussenas, pasiteiravus, ar Čikagoje jau bus priimtas sprendimas, kad oro policijos misija Baltijos šalyse taptų nuolatine.
NATO vadovo vertinimu, Baltijos valstybės prisidės ir dalyvaus misijoje, prisidės finansavimu, dengdamos dalį išlaidų.
„Manau, kad daugiašalis bendradarbiavimas ir yra išmaniosios gynybos pagrindas, nes Lietuva, Latvija ir Estija gali investuoti į mobilias ir lanksčias pajėgas, kaip įvyko Afganistane. Tai būtų žymiai veiksmingesnis būdas jums panaudoti savo finansus, ir todėl manau, kad ši misija turėtų būti išmaniosios gynybos dalis. Žinoma, tai taip pat priklausys nuo sutarimo tarp sąjungininkių, nuo kurių priklauso šios misijos įgyvendinimas. Tikiuosi, kad tai įvyks Čikagoje“, – teigė A. F. Rasmussenas.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pasidžiaugė, kad A. F. Rasmussenas yra oro policijos Baltijos šalyse šalininkas.
„Su juo nėra jokių diskusijų, klausimų, išskyrus tai, kad reikia galvoti, kaip tą oro policiją darysime efektyvesnę, kaip daryti ją labiau atraktyvią partneriams, kad jie norėtų čia atvykti. Sprendimas labai paprastas – kad tai būtų ilgalaikė misija su tam tikrais periodiniais peržiūrėjimais vienos ar kitos pusės įnašų. Jis (A. F. Rasmussenas. – ELTA) visiškai palaiko Baltijos šalių suformuluotą žodyną ir patį misijos turinį“, – po susitikimo su NATO vadovu Vyriausybėje kalbėjo R. Juknevičienė.
Paklausus, ar kalbama apie 2018 metų ribą, ministrė teigė, kad minimas „long term solution“ arba „ilgalaikės misijos“ terminas su periodiniu peržiūrėjimu. R. Juknevičienė sakė šiuo metu nežinanti tam nepritariančių šalių.
NATO narėmis tapusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugantys naikintuvai oro policijos funkcijas vykdo nuo 2004 m.
Pagal dabartinius susitarimus, NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
NATO partneriai sprendimą dėl to turėtų priimti artėjant gegužę Čikagoje vyksiančiam Aljanso viršūnių susitikimui.
D. Grybauskaitė: išmani gynyba užtikrins visų NATO narių saugumą
Šiemet Lietuvai patikėta atsakinga užduotis vadovauti NATO civilinės žvalgybos komitetui rodo, jog mūsų indėlis NATO yra svarbus, o mūsų valstybė vertinama kaip patikima, aktyvi ir lygiavertė Aljanso partnerė, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Lietuvoje viešinčiu NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Fogu Rasmussenu.
Lietuvos ir NATO vadovai ketvirtadienį taip pat aptarė bendradarbiavimo NATO ir karinio saugumo stiprinimo klausimus.
„Konkrečios kolektyvinės saugumo garantijos, realus strateginės koncepcijos ir gynybos planų įgyvendinimas, užtikrinimas, kad NATO kuriama priešraketinės gynybos sistema gintų visas Aljanso nares, yra svarbiausi klausimai, kuriuos sprendžiant NATO lygiu Lietuva imsis aktyvaus vaidmens. Išmani gynyba užtikrins visų NATO narių apginamumą“, – sakė Prezidentė.
D. Grybauskaitės teigimu, laikmetis diktuoja, jog kariniai ir finansiniai resursai turi būti naudojami efektyviai, siekiant maksimalaus galimo rezultato. To siekiama ir įgyvendinant NATO išmanios gynybos viziją.
Pasak Prezidentės, siekiant bendro saugumo kiekviena NATO sąjungininkė turėtų organizacijai duoti tai, ką turi ir gali geriausia.
Pasak valstybės vadovės, intensyvėjant militarizacijai Baltijos šalių kaimynystėje, NATO matomumo ir buvimo Baltijos šalyse užtikrinimas per oro policijos misiją ir pratybas tampa dar svarbesniu Aljanso paramos ženklu. Ilgalaikė oro policijos misija atliktų reikšmingą vaidmenį stiprinant saugumą regione.
„Sieksime politinio sprendimo, kad oro policijos misija Baltijos šalyse būtų pratęsta. Juo labiau kad tokia misija atitinka ir laikmečio bei globalios krizės diktuojamus išmaniosios gynybos prioritetus – lėšas gynybai naudoti kuo efektyviau, investuojant į kokybę, stiprinant vidinę Aljanso integraciją ir jo narių tarpusavio bendradarbiavimą“, – teigė Lietuvos vadovė.
Susitikime taip pat aptartas NATO strateginėje koncepcijoje įtvirtintų nuostatų dėl glaudesnio Aljanso narių bendradarbiavimo energetinio saugumo srityje įgyvendinimas.
Pasak Prezidentės, siekiant laikytis išmaniosios gynybos principų konkretus Lietuvos indėlis yra Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras. Mūsų šalis siekia, jog šis centras taptų akredituotu NATO kompetencijos centru.
Taip pat kalbėta apie pasirengimą šių metų gegužę Čikagoje įvyksiančiam NATO aukščiausio lygio susitikimui.
Tai antrasis NATO vadovo vizitas į Lietuvą. Pirmą kartą jis lankėsi 2009 m. spalio mėnesį.
