„Ambasadorius, nors yra valstybės atstovas, bet jis yra karjeros diplomatas, o Budrys bus politikas. Ir tai yra visiškai skirtinga pareigybė. Todėl, aš manau, kad jam tas „atšaldymo“ laikotarpis yra visiškai nereikalingas. Jis buvo prezidento patarėjas, o dabar bus valstybės politikas, užsienio reikalų ministras“, – Eltai teigė R. Motuzas.
Taip jis reagavo į liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasvarstymas, kad jai kyla klausimų, ar į užsienio reikalų ministro pareigas siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.
„Aš manau, kad čia du skirtingi atvejai. Visiškai kitokia tuo metu buvo Lino Linkevičiaus ir Raimundo Karoblio situacija“, – akcentavo politikas.
Diskusijas dėl „politinio atšalimo“ praėjusią kadenciją pradėjo prezidentas G. Nausėda, kai buvo sprendžiama dėl buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skyrimo ambasadoriais.
G. Nausėda tuomet teigė, kad „politinio atšalimo“ reikalavimas turėtų virsti įstatymu. Šalies vadovas tuomet teigė, kad kiekvienu atveju buvusiam politikui privalomą „atšalimą“ reikėtų vertinti individualiai.
Tikisi, kad įtampų tarp Prezidentūros ir URM nebebus
Naujasis URK pirmininkas teigiamai vertintina ir tai, kad, panašu, jog paskyrus K. Budrį užsienio reikalų ministru, dings tarp Prezidentūros ir URM praėjusią kadenciją tvyrojusios įtampos.
„Bendrauju su ambasadoriais, diplomatais ir jie visi labai pergyvena dėl tų įtampų. Aš manau, kad tikrai tų įtampų nebebus ir bus pasitikėjimas tarp aukščiausių institucijų. O Budrys yra aukščiausio lygio profesionalas“, – akcentavo R. Motuzas.
„Taip, Konstitucijoje parašyta, kad prezidentas formuoja užsienio politiką kartu su Vyriausybe. Bet, aš manau, kad Kęstutis Budrys yra pakankamai savarankiškas, turintis savo matymą“, – taip pat akcentavo socialdemokratas.
Todėl R. Motuzas įsitikinęs, kad K. Budrys yra puikus kandidatas vadovauti URM.
„Turbūt reikia niekada nepamiršti ir asmeninių savybių. Aš asmeniškai dirbau ir Užsienio reikalų ministerijos kancleriu, ir dirbant ambasadoriumi Rusijos Federacijoje labai daug teko susidurti su Kęstučiu Budriu, kai jis dar dirbo Valstybės saugumo departamente. Ir jis buvo toje institucijoje būtent atsakingas už diplomatinių atstovybių veiklą“, – teigė R. Motuzas.
„Jis yra labai aukšto lygio diplomatas, kuris net sunkiausiose situacijose išlikdavo diplomatu, (...) visada mėgo tartis, diskutuoti“, – sakė URK pirmininkas.
Penktadienį prezidentas susitiko su kandidatu į užsienio reikalų ministrus Kęstučiu Budriu.
Po susitikimo kandidatas taip pat sulaukė klausimų, ar nemano, kad jam turėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“. Tačiau K. Budrys su opozicijos teiginiais nesutiko ir atkreipė dėmesį, kad ministro pozicijai nėra taikomas politinio neutralumo reikalavimas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatus į būsimąją Vyriausybę.
Po susitikimo žurnalistams premjeras įvardijo didžiąją dalį kandidatų, kuriuos iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai. Į krašto apsaugos ministrus teikiama parlamentarės Dovilės Šakalienės kandidatūra, socialinės apsaugos ir darbo – Seimo narė Inga Ruginienė, susisiekimo – socialdemokratas Eugenijus Sabutis, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, užsienio reikalų – prezidento patarėjas K. Budrys.
Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), vis dar neaiškios finansų, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų kandidatūros
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantas Vaičiūno.
G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.
