Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, praėjusios savaitės pabaigoje Vilniuje surengę protesto akciją paskelbė esantys nepatenkinti besiklostančia situacija ir nepasirašysiantys Trišalės tarybos susitarimo su socialiniais partneriais – darbdaviais ir Vyriausybe 2012 metams.
Pasidalinti mintimis dėl dviejų, labiausiai kaitinančių aistras aspektų – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo ir darbo santykių liberalizavimo – „Balsas.lt“ pakvietė profesinių sąjungų atstovę, Lietuvos darbo federacijos generalinę direktorę Janiną Švedienę, darbdavių atstovą – LPK viceprezidentą Joną Guzavičių ir Ministro Pirmininko kanclerį Deividą Matulionį.
D. Matulionis: padidinus minimalią algą iki 900 Lt, skylė biudžetui negresia
„Mūsų netenkina tai, kad gaudami MMA žmonės negali išlaikyti šeimos, į mokslus išleisti vaikų, nusipirkti būtiniausių maisto produktų ar buities reikmenų. MMA privalo būti padidinta, kad gyventojai turėtų motyvaciją dirbti. Juk kai MMA mažesnė už skurdo ribą, o gyvenantis iš socialinių pašalpų žmogus gauna beveik daugiau negu dirbantis, nėra jokios motyvacijos dirbti“, – „Balsas.lt“ studijoje aiškino J. Švedienė. – Antras labais svarbus profesinėms sąjungoms dalykas – eilinį kartą siūlomos žiaurios Darbo kodekso pataisos, kurios mūsų manymu yra tiesioginis kelias į vergovę darbe“.
LPK viceprezidentas J. Guzavičius aiškino, kad darbdaviai, priklausantys Konfederacijai, pasisako už MMA didinimą, ir siūlo minimalią algą kelti jau nuo kitų metų sausio, o dar kartą – nuo liepos 1 d.
„Tačiau mes tikrai nepritariame kai kuriems kitų darbdavių organizacijų pasiūlymams dėl darbo santykių liberalizavimo ir diskutuosime tik dėl kai kurių tikslingumo“, – sakė jis.
Ministro pirmininko kancleris D. Matulionis diskusijos dalyviams aiškino, kad MMA didinimo baiminasi visų pirma smulkieji verslininkai, tačiau Vyriausybė, anot jo, neatsisako tęsti diskusijų.
„Vyriausybė yra pasirengusi diskutuoti, bet sprendimas neturi būti ištrauktas iš bendro konteksto. Mes turime siekti užtikrinti ekonomikos augimą, finansų stabilumą, imtis priemonių, kurios mažintų nedarbą. Mums nerimą kelia padėtis kitose šalyse. O darbo santykių liberalizavimas padėtų kurti naujas darbo vietas. Vis dėlto mes esame pasirengę diskutuoti ir ieškoti kompromisų tiek su profesinėmis sąjungomis, tiek su verslu“, – valdžios poziciją aiškino D. Matulionis.
„Balsas.lt“ studijoje pašnekovai diskutavo apie galimybę diferencijuoti MMA dydį atsižvelgiant į situaciją atskiruose ūkio sektoriuose bei apie galimybę tokias nuostatas įtvirtinti kolektyvinėse sutartyse. kalbėjo apie būdus kovoti su apgaulinga apskaita, pavyzdžiui, kai darbuotojas dirba visą darbo dieną, tačiau dokumentuose nurodoma, kad jis dirba puse ar 0,75 etato.
Visų pašnekovų nuomone, dabartinė MMA (800 Lt neatskaičius mokesčių) tikrai nemotyvuoja dirbti, tačiau kaip ją didinti – nuomonės išsiskyrė.
J. Guzavičiaus teigimu, keliant MMA, reikėtų didinti ir neapmokestinamąjį minimumą – tuomet darbuotojai laimėtų daugiau, tačiau didesnes išlaidas patirtų valstybė, kuri moka atlyginimus mokytojams, gydytojams ir kitų sektorių darbuotojams. Todėl, anot verslininko, reikėtų griežtinti mokesčių ir nelegalaus kontrolę.
„Mes anksčiau kai ką liberalizuodami padarėme meškos paslaugą. Todėl reikėtų griežtai kontroliuoti darbo grafikus, kad būtų aišku, ar žmogus, dirbantis 2 valandas ir gaunantis atlyginimą už 2 valandas, dirba tikrai tiek, ar vis dėlto dirba 4 valandas“, – sakė J. Guzavičius.
Atsakydamas į pašnekovų klausimą, ar valstybė lygino, kiek papildomai būtų išleista pinigų padidinus MMA iki 850, 900 Lt ar daugiau, ir kiek papildomai surinktų per PVM, akcizo ir kitus mokesčius bei kiek sutaupytų, nes daliai žmonių nereikėtų mokėti (ar mokėti mažiau) įvairių socialinių išmokų bei kompensacijų už šildymą, Ministro Pirmininko kancleris D. Matulionis pripažino, kad ženkliai didesnių išlaidų biudžetas nepajustų.
„Padidinimas iki 850, 900 ar 950 lt esminės įtakos nacionaliniam biudžetui nedarytų. Apskaičiavimai rodo, kad tai ne biudžeto, o ekonomikos gyvybingumo klausimas. Todėl atlyginimas gali būti didinamas tik kartu su kitomis priemonėmis – biudžeto konsolidavimu, priemonėmis užimtumui didinti, nes valstybė negali dar labiau lįsti į skolas“, – teigė jis.
J. Švedienė: kai kurie pasiūlymai liberalizuoti darbo santykius – diskriminaciniai
Profesinių sąjungų atstovės J. Švedienės teigimu, neseniai nuskambėjęs ūkio ministro R. Žyliaus pasiūlymas gerokai palengvinti darbuotojų, uždirbančių „popieriuje“ 6 500 Lt ir daugiau, atleidimą iš darbo – diskriminacinis.
„Ministro pasiūlymas pažeidžia tarptautinę darbo teisę. Tai yra pirmas žingsnis į diskriminaciją, nes vienai grupei galiotų, o kitai negaliotų“, – sakė ji.
Nepriimtinais Lietuvos darbo federacijos generalinė direktorė pavadino ir kai kuriuos kitus įvairių darbdavių ir investuotojų organizacijų pasiūlymus (apie juos „Balsas.lt“ jau rašė – red. past.).
„Sunkmečiu profesinės sąjungos sutiko su kai kuriais sprendimais, kurie pablogino dirbančiųjų padėtį, bet dabar, kai yra daug bedarbių, mus stebina siūlymai leisti dirbti daugiau viršvalandžių. Mus stebina noras sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpį, sumažinti išeitines išmokas, – „Balsas.lt“ studijoje kalbėjo J. Švedienė. – Visi pasiūlymai tarsi nukreipti į vienus vartus – išnaudoti žmogų, kad jis dirbtų kiek įmanoma ilgiau, o ne priimti tuos, kurie ieško darbo“.
Komentuodamas pasiūlymus liberalizuoti Darbo kodeksą, LPK viceprezidentas J. Guzavičius neslėpė vienus kolegų pasiūlymus laikantis neįgyvendinamais, o kitiems linkęs pritarti.
„Pavyzdžiui, naktinis darbas. Pagal dabartinę schemą „valandos nesueina“ – pamaina kasdien turėtų prasidėti 1 valanda anksčiau... Visi supranta, kad nesąmonė darbuotojui sėdėti valandą ir laukti, kol atvažiuos autobusas, ir visi pažeidinėja“, – aiškino jis.
Anot J.Guzavičiaus, daug ką galima būtų spręsti per kolektyvines sutartis. O jeigu jų nėra, aiškino jis atsakydamas į J. Švedienės pastebėjimą, kad patys darbdaviai jų nenori, „dar sugriežtinkime, ir bus motyvacija kurtis profesinėms sąjungoms ar darbo taryboms“.
Skirtingai negu profesinės sąjungos atstovė, tvirtinanti, kad prailginus iki 6 mėn. išbandymo laikotarpį naujam darbuotojui, darbdaviai galės jį dar labiau jį išnaudoti, LPK viceprezidentas sakė didelių problemų čia nematąs.
Profesinių sąjungų ir darbdavių nuomonės išsiskyrė ir dėl galimybės plačiau taikyti terminuotas darbo sutartis, viršvalandžių bei galimybės užuot atostogavus gauti kompensaciją pinigais.
„Paklauskime darbuotojų. Dažnas atsakytų, kad mokėkite už viršvalandžius 1,5 karto daugiau, kaip numatyta, ir netrukdykite dirbti. O kitam gal dabar labiau pinigų reikia, negu kelių papildomų dienų atostogų?“, – svarstė darbdavys.
Trišalė taryba diskutuos toliau. Ar pavyks susitarti?
Vienas iš pasiūlymų, dėl kurių sutaria ir profesinių sąjungų, ir darbdavių atstovai – galimybė įsteigti tam tikrą fondą (panašų į Garantinį fondą, iš kurios mokama bankrutuojančių įmonių darbuotojams – red. past.). Tuomet atleidžiamam darbuotojui tam tikrą išmoką skirtų darbdavys, o kitą dalį – naujasis fondas. Susitarti esą liko tik dėl sumos, kurią į naująjį fondą pervestų darbdaviai.
„Be abejonės, teisei, Europos socialinei chartijai prieštaraujantiems siūlymams nebus pritarta. Be to, turi būti balandas tarp darbuotojo ir verslo interesų, nes tik jam esant galimas sėkmingas vystymasis“, – ramino Ministro Pirmininko kancleris, kalbėdamas apie darbo santykių liberalizavimą.
Anot D. Matulionio, visi siūlymai, įskaitant ir ministro R. Žyliaus pagarsintąjį, kol kas ir yra tik siūlymai.
„Jau nemažai padarėme kartu su profesinėmis sąjungomis dėl suminės darbo laiko apskaitos, platesnio viršvalandžių taikymo, įteisintos nuolaidos pirmą kartą įsidarbinantiems, bet dar yra dalykų, kuriuos turėtume svarstyti. Pavyzdžiui, dėl terminuotų sutarčių, privilegijų tam tikroms grupėms tikslingumo, nes dėl jų darbdaviai tų darbuotojų stengiasi nesamdyti. Bet visa tai kol kas tik siūlymai, kurie bus svarstomi. Ir Ūkio ministerijos pasiūlymas taip pat“, – aišikino jis.
Lietuvos darbo federacijos generalinė direktorė J. Švedienė , kreipdamasi į D. Matulionį pabrėžė, kad diskutuoti apie darbo santykių liberalizavimą profesinės sąjungos sutinka. Tačiau iki šiol jos kaip tik ir pasigesdavo galimybės diskutuoti, nes siūlymai juos, o kai kada ir Trišalę tarybą esą aplenkdavo.
Į „Balsas.lt“ klausimą, ar Vyriausybei, darbdaviams ir profesinėms sąjungoms vis dėlto pavyks susitarti, ir socialiniai partneriai pasirašys susitarimą 2012 metams, pašnekovai atsakė norintys susitarti, bet neabejojantys, kad derybos bus sudėtingos.
Profesinės sąjungos siekia, kad MMA būtų didinama ne nuo 2012 m. liepos ir tik iki 850 Lt, kaip siūlo Vyriausybė, o iki 900–1 000 Lt jau nuo sausio 1 d. Didinti minimalią algą labiau negu žada valdžia, tačiau etapais – nuo sausio ir nuo liepos – linkę ir darbdaviai. Tačiau kartu jie siūlo kilstelėti neapmokestinamųjų pajamų kartelę.
Minimali alga mūsų šalyje paskutinį kartą didinta 2008 m., ir dabar yra kiek mažiau negu 680 Lt, arba gerokai mažesnė už vadinamąją skurdo rizikos ribą – 701 Lt vienam gyvenančiam asmeniui ir 1472 Lt šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų (2010 m., Statistikos departamento duomenys – red. past.). Pernai kas penktas Lietuvos gyventojas (apie 670 tūkst. žmonių) gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Įvairių verslo struktūrų pasiūlymus liberalizuoti Darbo kodeksą „Balsas.lt“ prašymu įvertinęs VU Teisės fakulteto prodekanas Tomas Davulis, apie kai kuriuos iš jų parašė: „Prieštarauja Europos Sąjungos teisei“.
Taip pat skaitykite:
Darbo kodekse norima įteisinti vergovę?
Atleisti profesionalą „už gražias akis“, arba kam naudinga R. Žyliaus iniciatyva?
