Istorija, kurią papasakojo viena portalo Balsas.lt skaitytoja, paprasta ir banali, bet „tuštinanti kišenę“. Ir niekam nė motais, kad mokėsite už tai, kuo nesinaudojate.
„Mirė tolima, vieniša giminaitė. Testamentas gal yra, o gal ir nėra, bet kam atiteks jos butas ne itin prestižiniame Vilniaus mikrorajone, vis tiek paaiškės tik po kelių mėnesių“, – pasakoja, ką patyrė, R. K., ėmusi rūpintis, kad tam, kuris paveldės ne itin didelį anapilin iškeliavusios giminaitės turtą, nereikėtų mokėti už tai, kuo nei jis, nei niekas kitas tuos kelis mėnesius nesinaudoja. Bet pasirodo, ne viskas taip paprasta.
Paaiškėjo, kad niekam nesvarbu, kad per tą laiką į šiukšlių konteinerį niekas neįmes nė vieno saldainio popierėlio, neįsipils nė vienos stiklinės karšo ar šalto vandens, nepalies dujinės viryklės jungiklio. Mokėti vis tiek teks.
Sąskaita išrašyta. Mokėkite
„Pirmiausia paskambinau į TEO, – rašo R. K. – Man paaiškino kad sąskaita bus išrašyta. Sakau, kam? Aš norėčiau sustabdyti trims mėnesiams, kol paaiškės paveldėtojas. Man atsako: „Ne, jeigu žmogus miręs, jam sustabdyti negalima. Jūs atsisakykite.“ Tačiau kokiu pagrindu aš galiu atsisakyti? Aš juk neturiu jokių įgaliojimų, jokių teisių“, – rašo moteris.
„Jeigu dujine virykle niekas nesinaudos, tai ir skaitiklis nesisuks, bet sąskaita už pastoviąją mokesčio dalį vis tiek bus išrašoma. Tai tik keli litai per tris mėnesius, bet nesuprantu, kam jie rašys sąskaitą? Juk žmogus mirė – vadinasi, sutartis nutrūko. O jeigu nebūtų skaitiklio – kiek dujų tariamai būtų sunaudota bute, kuriame tris mėnesius niekas negyvena“, – svarsto R. K.
„Vilniaus vandenys“ (šalto vandens tiekėjai – red. past.) man sako: „Jūs iškvieskite meistrą ir atjunkite, užaklinkite“. Sakau, aš neturiu teisės į tą butą įeiti, tai kokiu pagrindu jūs ten eisite? Taip ir nesupratau, ar jie tuos kelis litus pastovaus mokesčio skaičiuos ar neskaičiuos.“
Šilumos tiekėjai (o jų sąskaitos, kaip žinia, didžiausios – red. past.) moteriai irgi aiškino, kad už paslaugas („gyvatuką“, o žiemą ir šilumą), kuriomis niekas nesinaudoja, teks susimokėti.
„Vilniaus energijos“ vadybininkė man sako: „Mes išrašome sąskaitą namui.“ Klausiu – jums namas moka ar gyventojai, su kuriais jūs turite sutartis? Gyventojas mirė, kam jūs sąskaitą rašysite? O ji man vėl: „Mes išrašome namui, tokia tvarka. Kas paveldės, tas ir susimokės skolą.“ Bet jie sutarties neturi, kodėl tas žmogus atbuline data turi sutartį pasirašyti? Be to, mirusiajai priklausė kompensacija. Skaičiuos ją ar neskaičiuos?“ – svarsto R. K.
Moters teigimu, bute yra ir karšto vandens skaitikliai, vadinasi, bent už karštą vandenį mokėti nereikės, nes akivaizdu, kad jie rodys „nulį“.
„Tačiau juk gali nutikti, kad ir po trijų mėnesių nebus aišku, kas tampa naujuoju savininku, jeigu, tarkime, galimi paveldėtojai tarpusavyje nesutars. Kol jie aiškinsis ir bylinėsis, skolos už paslaugas, kurių niekam nereikia, augs? O gal tame bute subnuomininkai registruoti? Bet su jais sutarties niekas nesudaro. Kas bus, jeigu jie nesusimokės?“ – vis naujus klausimus vardija R. K.
Darydami prielaidą, kad jokių nesusipratimų ir ginčių nekils, ir po 3 mėnesių, nesvarbu, ar yra testamentas, ar jo nėra, butą įstatymo nustatyta tvarka perims naujas savininkas, su kuriuo bus sudarytos naujos sutartys, Balsas.lt žurnalistai aiškinosi, ar įmanoma sustabdyti paslaugų, kuriomis niekas nesinaudoja, teikimą, ir kaip tai padaryti. O jeigu atsisakyti paslaugų, kurių niekam nereikia, neįmanoma – kiek tai kainuos paveldėtojui?
TEO: sąskaitos būtų anuliuotos
„Pakeitimus, susijusius su klientui teikiamomis paslaugomis, pavyzdžiui, mokėjimo plano keitimas, naujų paslaugų užsakymas, paslaugų teikimo ribojimas, gali atlikti tik pats klientas, jo įgaliotas asmuo arba jo teisių (ir pareigų) paveldėtojas“, – paaiškino TEO Komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Anot jo, jeigu žmogus mirė, jo artimieji, neturėdami atitinkamų įgaliojimų, gali prašyti tik nutraukti sutartį. A. Bubnelis taip pat pabrėžė, kad net tuo atveju, jeigu artimieji kreiptųsi po tam tikro laiko, „jei paslaugomis nebuvo naudotasi (tai matyti iš įmonėje sukauptų duomenų), po mirties pateiktos sąskaitos būtų anuliuojamos“.
Jis taip pat pabrėžė, kad iš pradžių nutraukus sutartį, o vėliau ją sudarant iš naujo, greičiausiai nereikės mokėti, nes „paslaugų įvedimas naujiems klientams daugeliu atvejų yra nemokamas“.
Susimokėti „už orą“
„Mūsų niekada niekas net neklausė apie tai. Ateina artimieji, atneša mirties liudijimą, mes perrašome sutartį ir viskas. Kas naudojasi paslaugomis, tas ir moka. Dabar nesinaudoja? Kai pradės naudotis, ir skolą sumokės. Tai bus mūsų nuostoliai, bet tas, kuris kada nors paveldės ar įsigis butą, sumokės visas susidariusias skolas. Nesvarbu – ar už tris mėnesius, ar už metus. Kodėl? Todėl, kad tokia tvarka“.
Taip būtų galima apibendrintai atpasakoti beveik visų paslaugų tiekėjų, į kuriuos kreipėmės, atsakymus. Tačiau sulaukėme ir išsamesnių atsakymų.
Nenori mokėti – įspėk, kad mirsi
„Pardavimo kaina (skaitiklio mokestis – red. past.) vartotojui gali būti neskaičiuojama, laikinai nutraukus geriamojo vandens tiekimą. Tačiau ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų vartotojas vandens tiekėjui raštu turi pateikti prašymą, nurodydamas priežastį, dėl kurios tai reikia padaryti. Tai kainuoja šiek tiek daugiau negu 30 litų“, – atsakė UAB „Vilniaus vandenys“, paklausti, ar tuo metu, kai šaltu vandeniu niekas nesinaudoja, bus skaičiuojamas palyginti neseniai atsiradęs kelių litų pastovus mokestis.
Vadinasi, nesinaudojant geriamuoju vandeniu, galima nemokėti ir šio mokesčio. Tik viena bėda – gyventojas turėtų iš anksto žinoti, kada jis iškeliaus anapilin. Tai supranta ir „Vilniaus vandenys“. Bet joks „force majeure“ (pranc. – įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti, išvengti ar pašalinti, red. past.) negalioja – kadangi prašymo nėra, sąskaita už skaitiklio mokestį bus išrašyta.
„Logiška, kad šioje konkrečioje situacijoje žmogus negalėjo parašyti prašymo laikinai sustabdyti vandens tiekimą, tačiau UAB „Vilniaus vandenys“ taip pat neturi jokios teisės kito žmogaus prašymu užeiti į butą ir vandens tiekimą sustabdyti. Nėra jokio teisinio pagrindo tai padaryti, kadangi nėra nuosavybės teisę įrodančių dokumentų“, – aiškina šios bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Rimkutė. Ir primena, kad „pardavimo kaina yra skaičiuojama nepriklausomai nuo suvartoto vandens kiekio, nepriklausomai nuo to, gyvena kas nors tame konkrečiame bute, ar ne“.
Taigi, už geriamąjį vandenį, kurio nė lašo neišgėrėte, kaupsis skola, kurią teks sumokėti naujajam savininkui. E. Rimkutė pridūrė, kad jeigu bute nebūtų skaitiklių, tektų susimokėti ir už „suvartotą“ vandenį, kuris skaičiuojamas pagal savivaldybės nustatytą normą.
Mokama „bet kokiu atveju“
„Kol paaiškės paveldėtojas ir tame bute niekas negyvena (nevartoja gamtinių dujų), kintamosios dalies mokėti nereikės, o pastovioji dalis mokama bet kokiu atveju. Paveldėtojas susidariusią skolą turės sumokėti įteisinęs nuosavybę“, – sakė AB „Lietuvos dujos“ Išorinių ryšių grupės vadybininkė Jolita Butkienė, nepamiršusi priminti, kad „paprastai paveldėtojas paveldi ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, taigi ir skolas“.
Jos teigimu, kadangi nėra savininko, laikinai sustabdyti gamtinių dujų tiekimą negalima. Be to, šis būdas esą gerokai brangesnis: reiktų sumokėti atjungimo, o vėliau ir prijungimo mokestį. Tai siektų kelis šimtus litų.
„Mokėdami pastoviąją kainos dalį, vartotojai sumoka bendrovei už sąnaudas. Tai dujotiekių ir dujinių įrenginių eksploatavimas ir priežiūra, remonto darbai, skaitiklio įrengimas, darbuotojų darbo užmokestis bei kitos administravimo sąnaudos“, – vardija J. Butkienė. Ji priduria, kad siekiant užtikrinti saugų ir patikimą dujų tiekimą šiuos darbus būtina atlikti, o sąnaudų dydis nepriklauso nuo to, kiek dujų sunaudoja vartotojas.
Savivaldybė: tegul klausia pats žmogus
Kaip bus skaičiuojamas mokestis už komunalines ir vadinamąsias „kitas paslaugas“, teiravomės Vilniaus miesto savivaldybės. Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Stalnionytė mums atsakė itin trumpai:
„Vilniečius, kurie susiduria su tokiomis situacijomis, kviečiame atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, kur jiems nemokamai bus suteikta pirminė teisinė pagalba.“ Tiesa, dar yra nurodytas telefono numeris, kuriuo galima užsiregistruoti į priėmimą.
Kaip yra iš tikrųjų, paaiškino kiti teisininkai.
„Dėl to, kad niekas nesinaudoja gyvenamuoju plotu ir elektra bendrų patalpų apšvietimui, kad nesusidaro šiukšlių, įstatymas neatleidžia nuo mokėjimo, taigi, ir skolos perėjimo paveldėtojams“, – Balsas.lt sakė VU Teisės klinikos atstovė Vida Petrylaitė.
Anot jos, mokesčio už komunalines paslaugas, kai jomis nesinaudojama, logiškumu abejoja nemažai į Teisės kliniką besikreipiančių žmonių. Problema visuomet ta pati – kodėl reikia mokėti šiuos mokesčius, jeigu patalpose niekas negyvena?
„Galima sakyti, kad visi šie klausimai palikti spręsti derybomis, o jei paslaugų teikėjas nesutinka sustabdyti ar sumažinti mokestį, asmuo neturi pasirinkimo“, – aiškino V. Petrylaitė.
Gerai, kad dabar ne žiema
Kodėl gerai, kad ne žiema? Todėl, kad žiemą tektų susimokėti ir už šildymą, o vasarą sąskaita augs tik dėl vadinamojo „gyvatuko mokesčio“. Beje, jeigu bute įrengtas nuotolinis karšto vandens skaitiklis „juodu ant balto“ rodys, kad per tuos tris mėnesius nesunaudotas nė litras, kelių litų aptarnavimo mokestį vis tiek priskaičiuos. Tokią išvadą galima padaryti skaitant „Vilniaus energijos“ atsakymą į R.K. ir portalo Balsas.lt žurnalistų klausimus, kodėl reikia mokėti už paslaugą, kuria niekas nesinaudoja. Ir jokių išlygų ar „ypatingų atvejų“ būti negali.
„Kol „Vilniaus energija“ neturi informacijos apie buto paveldėtoją, jokie pakeitimai sąskaitoje nedaromi“, – paaiškino šios bendrovės atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.
„Paveldėtojui paaiškėjus, sąskaita koreguojama. Joje nurodomas naujas savininkas, kuriam pateikiama sąskaitą su skola. Remiantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais, naujasis savininkas privalo padengti skolas, susidariusias nuo palikėjo mirties momento“, – aiškina jis. O kad būtų tvirčiau, cituoja įstatymus:
„Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nurodyta, kad turtą įpėdinis paveldi nuo palikėjo mirties momento. Vadovaujantis šiuo kodeksu, kartu su turtu yra paveldimos ir visos mirusio asmens teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad įpėdinis, kaip paveldėto buto savininkas, privalo vykdyti prievoles nuo palikimo atsiradimo dienos. Tarp šių prievolių – ir apmokėti už į paveldėtą butą tiektą šilumos energiją ir kitas paslaugas“.
N. Mikalajūnas taip pat pabrėžė, kad jeigu paveldėtojų nėra, ir butas atitenka valstybei, skolininke tampa ji.
„Įprasta praktika, kad teismai priteisia skolas iš valstybės už teiktą šilumą ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo palikėjo mirties iki dienos, kuomet butą valstybė perleidžia tretiesiems asmenims. Kitaip tariant, pripažįstama, kad valstybė tampa savininke nuo mirties momento, perimdama visas palikėjo turtines pareigas“, – aiškino jis.
Teisininkai: jokių „force majeure“ nenumatyta
„Jeigu bute yra gyventojų, gal tam laikotarpiui, kol paaiškės, kas taps naujuoju savininku, galima būtų su jais sudaryti laikinas sutartis, ir atsiskaitytų už paslaugas subnuomininkai? O jeigu niekas negyvena ir paslaugomis nesinaudoja – paprasčiausiai sustabdyti? Juk tai labiau apsimoka, negu atjungti, o paskui išjungti“, – siūlo išeitį R. K.
„Kita vertus, ką daryti, jeigu paveldėtojas neturi atliekamų kelių šimtų litų? Nejaugi vienintelė išeitis – atsisakyti palikimo? O gal tai, kad už paslaugas, kuriomis niekas nesinaudoja, skaičiuojami mokesčiai – tiesiog dar viena įstatymo spraga, kurią seniai laikas užlopyti?“ – klausia ji.
Tačiau teisininkė V. Petrylaitė nuliūdina: jokių „force majeure“ įstatymuose nėra.
„Įstatymai, deja, nenumato ypatingų sąlygų tais atvejais, kai asmuo miršta ir paslaugomis laikinai niekas nesinaudoja. Bendroji taisyklė yra ta, kad susidariusias skolas (jei po paslaugų gavėjo mirties jų nepadengs kiti asmenys, pavyzdžiui, giminaičiai ar turto bendrasavininkiai) prisiima paveldėtojas“, – aiškina ji.
V. Petrylaitė patvirtina, kad Civilinis kodeksas nustato, jog mirus paslaugų gavėjui, sutartis automatiškai nenutrūksta. Išimtis – kai sutartis buvo susijusi būtent su tuo asmeniu, ir po jo mirties paslaugų teikimas netenka prasmės. Todėl telekomunikacijų – telefono, interneto ir panašių ryšio paslaugų – sutartis galima nutraukti. Sustabdyti sutarties vykdymą galima tik tokiu atveju, jei sutinka paslaugų teikėjas. O nutraukti energijos vartojimo sutartis (šildymo, dujų, elektros, vandens), anot teisininkės, iš esmės yra sudėtinga.
„Bet išlieka galimybė kreiptis į paslaugų teikėjus ir susitarti, kad nebūtų skaičiuojami delspinigiai už laiku nesumokėtus mokesčius ar tam tikram laikotarpiui atidėti skolos mokėjimą“, – aiškina V. Petrylaitė.
Balsas.lt konsultavusių teisininkų nuomone, negalima teigti, kad tam tikros spragos įstatyme ir kituose dokumentuose paliktos sąmoningai. Jų teigimu, paveldėjimas ir paslaugų teikimas yra skirtingi dalykai, ir iš anksto aptarti visus galimus atvejus įstatymų leidėjui itin sudėtinga.
„Tokioje situacijoje pagelbėtų papildomas teisinis reguliavimas, numatantis, pavyzdžiui, laikiną sutartinių įsipareigojimų sustabdymą. Nebūtų pagrįsta visai atleisti nuo mokėjimo už paslaugas net ir tam tikra laikotarpiui, ypač kalbant apie energijos paslaugų teikimą, tačiau numatyti, kad negali būti skaičiuojamos netesybos laiku neatsiskaičius už paslaugas, būtų galima“, – neatmeta VU Teisės klinikos specialistai.
Ir vis dėlto labai norėtųsi paklausti – ar žmogaus, su kuriuo buvo sudaryta paslaugos teikimo sutartis, mirtis nėra pakankamas pagrindas sutarčiai nutrūkti? O jeigu sutartis nutrūko – sąskaitos adreso skiltyje nurodytume „N kapinės, X sektorius“?
Tik skaičiai
Geriamojo vandens „skaitiklio mokestis“ – 2,37 arba 3,92 Lt per mėn. Iš viso per tris mėnesius 7,11 lt arba 11,76 Lt. Standartinė geriamojo vandens norma neturintiems skaitiklių – 4,2 kb. m per mėn. 1 kb. m kaina – 4,37 Lt. Iš viso per tris mėnesius 55,06 Lt. Alternatyvos nėra. Laikinai atjungti vandens tiekimą galima tik vartotojo (savininko) prašymu.
Gamtinių dujų „skaitiklio mokestis“1,95 Lt per mėn. Iš viso per tris mėnesius 5,85 Lt. Alternatyvos nėra. Laikinai atjungti galima tik vartotojo (savininko) prašymu.
Karštas vanduo, „gyvatukas“, šildymas, komunalinės paslaugos – įprasto dydžio sąskaitos. Alternatyvos nėra.
Kiek „skolos“ tektų sumokėti konkrečiu atveju, kiekvienas galime suskaičiuoti pats, atsižvelgdamas į mokesčius, mokėtus mirusiojo. Akivaizdu, kad ji gali būti ir maždaug keli šimtai litų, ir gerokai daugiau negu tūkstantis. Kaip sakoma, „viršutinė riba“ neprognozuojama.
