Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė pranešime žiniasklaidai pabrėžia, kad pelkių vertės įkainoti neįmanoma – jos yra itin svarbios švelninant klimato kaitos padarinius, valdant potvynius, atkuriant ir saugant biologinę įvairovę.
Vis dėlto, anot jos, Lietuvoje apie du trečdaliai pelkių yra nusausintos ar kitaip paveiktos.
„Siekiant išsaugoti pelkes ir šlapynes yra labai svarbu visiškai atsisakyti visų durpių produktų, vietoje jų renkantis alternatyvias medžiagas.“ – sako G. Tamulaitytė.
Anot specialistės, ne mažiau svarbu, kad pelkės valo vandenį ir reguliuoja jo lygį – veikia kaip natūralios kempinės: esant stiprioms liūtims jos sugeria vandens perteklių taip saugodamos nuo potvynių, o vėliau vandenį palengva atiduoda ir sušvelnina sausrų padarinius.
„Pelkės taip pat sukuria mikroklimatines sąlygas, kurios padeda išlyginti karščio bangų efektą. Šis natūralus potvynių kontrolės būdas yra itin reikšmingas, kai vykstant klimato kaitai dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai“, – teigia G. Tamulaitytė.
Anot jos, saugodami ir atkurdami pelkes, taip pat prisidedame prie bioįvairovės apsaugos, kuri palaiko ekologinį planetos balansą ir tiesiogiai veikia visų mūsų gerovę.
„Pelkėse ir šlapynėse įsikuria augalai ir gyvūnai, kurie negali gyventi kitur. Nusausinus pelkes daugybė retų rūšių – stulgys, meldinė nendrinukė, švygžda, skiauterėtasis tritonas, raudonpilvė kūmutė ir kitos – Europoje atsidūrė ant išnykimo ribos. Jas išsaugoti galime tik vienu būdu – išsaugodami ir atkurdami pelkes ir joms būdingas funkcijas“, – pabrėžia ji.
