Gamtos išsaugojimo aktyvistai labai pikti ant į sostinę sugužėjusių valstiečių, nes jie Lietuvos žemėse elgiasi labai nekultūringai. Nesaugo pelkių, natūralių pievų, juose perinčių kurapkų ir kitų čiulbuonėlių.
„Ar paukštis yra svarbus, ar vabzdys yra svarbus, ar žmogus yra svarbus, kuri rūšis žemėje yra svarbiausia? Ar paukštis ar žmogus?“ – retoriškai klausė pelkių atkūrimo ekspertė Jūratė Sendžikaitė.
Ūkininkai: apseisim be vabzdžių
Ūkininkai įsitikinę, kad Lietuvos žemė – tai maistas. Nes be žemės, nebus grūdo, o be grūdo nebus duonos. Tai ką tada reikės valgyti?
„Jūs už gamtą ar už žemę? – Aš už žemę. Valgyt reikia ir duoną reikia augint. Buvo laikas, kai melioraciją darė, specialiai kišo milijonus, o dabar vėl daro pelkes. – O kur veisis žiogai? – Apseisim be jų“, – kalbėjo ūkininkas Jonas.
Ūkininkų oponentai turi kontrargumentą. Kasmet Lietuvos ūkininkams yra skiriami milijonai eurų, tam, kad ūkiai būtų modernizuoti, neterštų gamtos ir duotų kuo geresnį ir našesnį derlių, bet vietoje to turime atvirkštinį variantą: ūkiai stambėja, pievos suariamos, paukščių mažėja, upių ir upelių tarša didėja.
„Ką mes galėsime atiduoti savo vaikams, jei mes visą žemę suarsime, užteršime ją pesticidais, už jokius pinigus, kuriuos užsidirbsime nebeturėsime sveikos gamtos“, – įsitikinusi J. Sendžikaitė.
Ūkininkai augina derlių ne tik Lietuvai, jie maitina ir kitas šalis, eksportuoja tūkstančius tonų produkcijos ir iš to daro biznį, todėl gali mažiau arti žemę, o daugiau auginti pievų, kuriose veistųsi boružės, žiogai ir kiti vabzdžiai.
„Mes pirmiausia turėtume spręsti vietinių žmonių mitybos klausimus, o po to galvoti, jei turime perteklių, pasirūpinti kitomis šalimis“, – siūlė pelkių atkūrimo ekspertė.
Teisybės paieškos taip įkaito, kad prasidėjo santykių aiškinimasis. Akistatos būdu.
„O tai kai privatūs namai pastatyti, o ten paukščiukai negyvena? – Mes nenorim priešpastatyti privačios nuosavybės ir valstybės poreikių. – Mes, ūkininkai, neturim privačios nuosavybės? – Jeigu jūs reikalautumėte didesnių išmokų už aplinkosaugines priemones, už apsauginių juostų palaikymą, tai mes būtume už jus, bet kai jūs sakot, kad suarsit pievas, kad apsauginės juostos nereikalingos, tai mes sutikti negalim, mums reikia švaraus oro, žemės ir vandens“, – ginčijosi ūkininkas Taurius ir gamtos mylėtojas Remigijus Lapinskas.
Susirūpinimą kelia trąšos
Ūkininkai pievų ir pelkių mylėtojus apdalina kvietimais į nemokamą seminarą-ekskursiją, kad patys pamatytų, ką reiškia kasdien stovėti prie karvės užpakalio, kad jie galėtų nuėję į parduotuvę nusipirkti pieno ir duonos.
„Ar šita moteriškė buvo kada atvažiavusi į laukus? Ji vilnietė, nebuvus niekur, ką ji šneka. Aš iš savo upelio galėčiau atsigert, kur netoli dirbu“, – taip apie pelkes išsaugoti siekiančią Jūratę kalbėjo ūkininkas Eugenijus.
Bet aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad žemė dar ne visas blogis. Ūkininkai į savo žemes esą verčia tonas chemijos, kad užaugintų daugiau miežių, kviečių, cukrinių runkelių ir kitų kultūrų.
„Perteklis trašų kiekis upėmis subėga į Baltijos jūrą. – Bet sako, kad niekas neužaugs kitaip, neturėsim, ką valgyt. – Užaugs“, – tvirtino gamtos saugotoja Lina Ručinskienė.
Nuo pilamos chemijos teršiasi gamta: upės ir Baltijos jūra. Jei ūkininkai ir toliau pils rondapą, tai išmirs ne tik bitės pievose, bet ir Baltijos vėpliai.
Žmogus yra toks sutvėrimas, kuriam niekada nebus viskas gerai. Kitą vertus, tokia ta demokratija, kai manai, kad tau blogai, tai gali rėkti ant visų, rengti mitingus ir reikalauti geresnio gyvenimo sau arba paukšteliams.
Laidą „TOP 3“ žiūrėkite pirmadieniais–ketvirtadieniais, 21 val. tik per TV3.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „TOP 3“.
.jpg)
