pelkės

Lietuvos saugomų teritorijų plotų kiek padaugės patvirtinus natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų vietoves, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Tuo metu žemdirbių atstovai teigia, kad elektroniniai žemėlapiai, kuriuose nustatomos tokios vietovės, dabar yra netikslūs, remiamasi senais duomenimis, apie juos žmonės nežino.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį stori kritulių debesys nukeliaus per visą šalį. Iš pradžių kris šlapios snaigės, vėliau ims lyti. Vietomis suboluos rūkas, bus slidu dėl lijundros ir plikledžio, pasirodys ir šerkšnas. Dieną vėl lis, kai kur su šlapdriba. Vyraus visgi lietus. Vietomis boluos rūkas, bus slidu dėl plikledžio. Trečiadienio vakarą Lietuva bus padalyta į dvi dalis: rytinėje pusėje bus keli laipsniai šalčio, vakarinėje – keli laipsniai šilumos.

Mūsų kameros krypsta ir ten, kur dažnas apsilankome itin retai – į pelkę. Lietuvoje daugybę dešimtmečių pelkės būdavo sausinamos ir naikinamos, tačiau šiandien gali vykti ir atvirkštiniai procesai. Mokslininkai atlieka tyrimus Telšių rajone esančio Aklojo ežero išeksploatuotame durpyne – ten siekiama vėl atkurti natūralią pelkę.  Išeksploatuoto durpyno savininkas Gintaras Rapkauskas su džiugesiu veide vedžioja po beatsigaunančią pelkę.

 Kanados sostinėje Otavoje automobiliu važiavęs vyras vaizdo registratoriumi užfiksavo vaizdą, kuris nepatiktų nė vienam, tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui. Po lietaus miesto gatvės buvo pilnos balų, tačiau ne visi vairuotojai geranoriškai jas aplenkė, kad neaptaškytų pėsčiųjų.

Kai daugelis mūsų niurzga dėl kaustančio šalčio ir visomis išgalėmis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti šiltose patalpose gurkšnojant garuojančią arbatą, gamtininkai neturi tam laiko – šalčio banga sudarė palankias sąlygas tęsti buveinių atkūrimo darbus paukščiams svarbiose teritorijose Klaipėdos, Ignalinos ir Alytaus rajonuose. Spaudžiant ne menkam šaltukui pasitelkę plačiaratę techniką gamtininkai šalina menkaverčius krūmynus bei nendres.

Nijolė Petrošiūtė Medžio drožėjas jurbarkietis Juozas Videika su kaltu nesiskiria seniai. Vyras turi humoro jausmą, todėl jo darbai žavi meistriškumu ir kelia šypseną. Kažkada pradėjęs nuo šaukšto, medžio meistras dabar imasi visų darbų. Jam nesunku padaryti ir originalų inkilą paukščiams, ir tvirtą pavėsinę miško lankytojams. Besišypsantys nameliai paukščiams Pažintis su jurbarkiečiu Juozu Videika prasidėjo prieš keliolika metų.

Jau antrus metus Širvintų rajono Pamusės kaimą supančiuose miškuose ir pelkynuose buvo surengtos „General Financing“ ekstremalaus bėgimo varžybos „Bebro kelias“. Nors rugpjūčio pradžia Lietuvoje buvo ypatingai karšta ir sausa, vilties, kad bėgikų lauks kiek lengvesnė distancija – nebuvo: „Ten net per didžiausias sausras šlapia, o pelkynų – pilna. Tikrai nebus lengva, nes šalia natūralių gamtos kliūčių mes dar ir papildomų užduočių sugalvosime.

Šeštadienio popietę 123 žmonės nepabūgo išsipurvinti ir sušlapti pirmą kartą Lietuvoje surengtose „General Financing“ ekstremalaus bėgimo varžybose. Ekstremalių pojūčių mėgėjai Širvintų rajono Pamusės kaime išbandė bebrų kelius, besidriekiančius per dumblą ir vandenį. Įveikę natūraliomis ir dirbtinėmis kliūtimis pasunkintą trasą, dauguma dalyvių neslėpė džiaugsmo, teigiama pranešime spaudai. Varžybas pradėjo vaikai, įveikę lengvesnę vieno kilometro distanciją.

Sušlapti ir išsipurvinti nebijantys ekstremalaus sporto mėgėjai jau šį šeštadienį susirinks Širvintų rajono Pamusės kaime, kur vyks „General Financing“ ekstremalaus bėgimo varžybos. Bėgikams teks įveikti vandenį, dumblą, samanas, natūralias ir dirbtines kliūtis vienoje iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur dar išlikę žmogaus beveik nepaliesti miškai ir pelkės, teigiama pranešime spaudai. Dalyviai varžysis 5-ių ir 10-ies km trasose, taip pat estafetėje 2 po 5 km.

Žuvinto biosferos rezervate neseniai baigtas įgyvendinti projektas, kurį rėmė Europos Sąjungos LIFE+ programa, Amalvo ir Žuvinto pelkynams išsaugoti – atkurti šių vietovių hidrologines sąlygas, būtinas pelkėms, jų augmenijai ir gyvūnijai, išlikti.

Tradiciškai lietuviai vasarą leidžia užgulę paplūdimius ir ežerų pakrantes, plaukdami baidarėmis ar tiesiog prilipę prie televizorių. Ieškantiems būdų kaip paįvairinti savo vasariškų pramogų arsenalą siūlome 8 ekstremalias idėjas kaip papramogauti Lietuvoje kitaip. 1.       Šuoliai parašiutu – tikras saldainiukas adrenalino fanatikams.

Rastinėnų vietovardį Vilniaus rajone išgarsino sodininkai mėgėjai. Kelių šimtų hektarų plote sovietmečiu buvo įkurtos kelios dešimtys sodų bendrijų. Įdomaus reljefo šaltiniuota vietovė su kalneliais, užpelkėjusiais upeliais per daugelį metų tapo antraisiais namais tūkstančiams vilniečių. D. ir Z. Suzanovičiai užpelkėjusį devynių arų sklypą įsigijo daugiau nei prieš penkiolika metų.

Fotografijos mėgėjų gretos Lietuvoje sparčiau auga. Vieni fotografijai renkasi skaitmenines „muilines“, kiti – kur kas kokybiškesnius veidrodinius fotoaparatus, treti vaizdus gaudo mobiliaisiais telefonais, kuriais jau galima padaryti gana neprastos kokybės nuotraukas. Prieš kelerius metų, su savuoju „Sony“ veidrodinuku besitrinant prie Gizos piramidžių, įsiminė būrys turistų iš Japonijos, bandančių įamžinti senovės stebuklus mobiliaisiais telefonais.