Spaudžiant ne menkam šaltukui pasitelkę plačiaratę techniką gamtininkai šalina menkaverčius krūmynus bei nendres. Šie darbai vykdomi siekiant atkurti šlapynes, kuriose ateityje galėtų įsikurti vienas rečiausių Europos giesmininkų – meldinė nendrinukė – bei kiti šio paukščio kaimynai.
„Žiemą apleistose šlapynių buveinėse – pats darbymetis. Ledas ir įšalas leidžia sunkiasvorei technikai įvažiuoti į klampias teritorijas ir apsaugo pelkės paviršių nuo didelio neigiamo technikos poveikio. Šiemet oro sąlygos nelepino. Gamtininkai tiesiog „gaudė“ šaltesnes dienas ir skubėjo į teritorijas.“ – sakė meldinių nendrinukių apsaugos projekto vadovas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Gamtininką papildė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis: „Mūsų rezervate tik kelias sausio dienas pavyko dirbti su technika kertant sumedėjusią augmeniją, naikinant kelmus ir didžiuosius kupstus. Vasario pirmą dekadą atvėsus orams, darbai tęsti vietovėse, kurios neužlietos vandeniu.
Šlapynėse susiformavo sausledis – ant žolių kupstų, nendrių stiebų pasikabinęs plonas ledas, po kuriuo atslūgus vandeniui, lieka didelis oro tarpas. Važinėti tokiose vietose tampa neįmanoma. Esant tokioms sąlygoms, Žuvinte pavyko sutvarkyti 9 ha teritoriją. Atšalus orams darbus tęsiame.”
Buveinių atkūrimo darbai taip pat vyksta Kliošių kraštovaizdžio draustinyje (Klaipėdos raj.). Per pirmąją šalčio bangą šioje teritorijoje pavyko nušienauti sunkiausią – gausiausiai menkaverčiais krūmais apžėlusią – teritoriją (apie 10 ha). Čia krūmų aukštis siekė 3–4 metrus. Šiuo metu darbai tęsiami gretimuose plotuose. Tikimasi per žiemą dar atkurti bent 40 ha.
Tuo tarpu trečiojoje teritorijoje – Alksno ežero apylinkėse (Ignalinos raj.) – visus buveinių atkūrimo darbus pavyko užbaigti dar sausio pabaigoje per primą šalčio bangą. Čia jau antrus metus iš eilės buvo tvarkoma 17 ha teritorija. Praėjusiais metais čia kirsti krūmai, šalintos nendrės, o šiemet – šalintos krūmų atžalos, nendrės.
Tvarkant šlapynes neapsieita be didelių iššūkių ir sunkumų. Tiek Kliošių kraštovaizdžio draustinyje, tiek teritorijose greta Alksno ežero gilesnėse vietose traktoriai lūžo, o juos iš pelkės teko vaduoti pasitelkiant net keletą kitų traktorių. „Tokie iššūkiai – neatsiejama buveinių tvarkymo šlapynėse dalis.
Šis darbas reikalauja didelės techniką valdanžių darbininkų patirties ir drąsos. Niekada negali būti tikras, kad ledas techniką tikrai išlaikys. Pasitaiko gilesnių vietų ar silpnesnio ledo.“ – sakė Žymantas Morkvėnas. Laimei, sunkiasvorė technika buvo ištraukta.
