arūnas pranaitis

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai, beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Gamtininkai irgi stebi šį procesą ir sako, kad labiausiai kenčia ievos. Augalai apraizgyti tarsi voratinkliais, o juose – daugybė vabzdžių ir jų lervų. Tai – ievinė kandis ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje dažnai matomą paprastąją ievą.

Nerimas Žuvinto biosferos rezervate, kur masiškai gaišta kirai. Dabar pelkynuose jau gali būti keli tūkstančiai gaišenų. Sparnuočius naikina paukščių gripas. Ornitologai sako, kad iškilo pavojus ir kitoms paukščių rūšims, o kaip toli išplito virusas – nežinia. Rudagalvis kiras, tikėtina, yra užsikrėtęs mirtinu gripu. Paukštis nebepaskrenda ir padėti jam jau neįmanoma: Žuvinto biosferos rezervate gyvenančią sparnuočių rūšį gaišina paukščių gripas.

Gamtininkai ir gamtos mylėtojai įvairiuose šalies regionuose šventė paukščių sutiktuves. Į Lietuvą iš šiltų kraštų kasdien grįžta vis daugiau sparnuočių. Pempių jau pilni laukai. Vis daugiau žmonės mato ir gandrų. Nuo 7 ryto gausus būrys gamtininkų ir gamtos mylėtojų važinėja po Dzūkijos ir Suvalkijos regionus ir stebi, kokie gi paukščiai jau sugrįžo iš šiltų kraštų.

Žuvinto rezervato gamtininkai fiksuoja neįtikėtiną rekordą: tiek paukščių ankstyvą pavasarį rezervate nėra niekada buvę. Suskaičiuota, kad Žuvinto pelkėse po tolimos kelionės ilsisi beveik 40 tūkstančių žąsų. Tiek jų specialistai vienoje vietoje nėra fiksavę. Na, o be žąsų į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžta ir kiti paukščiai. Šiuo metu vasaroti į gimtąsias vietas turėtų būti grįžę apie 20 rūšių sparnuočių.

Jei jums kas nors pasiūlytų plaukti į ežerą rinkti riešutų, tikriausiai nustebtumėte. Bet tai įmanoma, jei savo vandens telkinyje auginate prieš kelis šimtus metų išnykusį, Lietuvos didikų labai mėgtą ir vertintą vandens riešutą. Kaip tik tokį augalą savo ežere užveisė vienas vilnietis ir pagaliau sulaukė gausaus vandens riešutų derliaus. „Kodėl dingo, niekas nežino netgi mokslininkai. Kažkada Radvilų didikai augino prie Biržų Kilučių, Veprių ir Švėnos ežeruose.

Rudenį skelbia ir vis daugiau Lietuvą paliekančių sparnuočių. Kai kurie paukščiai būriuojasi prieš didžiąją kelionę į šiltus kraštus, o nemaža dalis jau išskrido. Gamtininkai ragina nepatingėti ir leistis į palydėtuves. Alytaus rajone, Žuvinto biosferos rezervate, vakarais laukia nuostabus reginys akims ir puikūs garsai. Tūkstančiai gervių, begalė žąsų ir kitokių paukščių ramiai ir saugiai ilsisi, maitinasi bei laukia gamtos ženklo, kai turės išskleisti sparnus ilgai kelionei.

Gavus informacijos apie Nemune, ties Gardinu Baltarusijoje, masiškai gaištančius gyvius ir žuvis, pirmadienį Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai paėmė Nemuno vandens mėginius tyrimams ties Alytumi ir Druskininkais. „Aplinkos apsaugos agentūra šiandien paėmė vandens mėginius Nemune ties Alytumi ir Druskininkais galimai taršai nustatyti“, – BNS sakė aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Kai daugelis mūsų niurzga dėl kaustančio šalčio ir visomis išgalėmis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti šiltose patalpose gurkšnojant garuojančią arbatą, gamtininkai neturi tam laiko – šalčio banga sudarė palankias sąlygas tęsti buveinių atkūrimo darbus paukščiams svarbiose teritorijose Klaipėdos, Ignalinos ir Alytaus rajonuose. Spaudžiant ne menkam šaltukui pasitelkę plačiaratę techniką gamtininkai šalina menkaverčius krūmynus bei nendres.

Lietuvoje aptikta nauja gyvūnų rūšis - meškėnas. Jis rastas Alytaus rajone, Žuvinto rezervate. Tiesa, negyvas. Meškėnai kilę iš Šiaurės Amerikos, tačiau jau kelis dešimtmečius meškėnų populiacija sparčiai plinta ir Europoje. Mūsų šalyje meškėnai yra itin reta žinduolių rūšis. Iš pažiūros simpatiško gyvūno pėdsakai Lietuvos gamtininkus išgąsdino. Negyvo meškėno nuotrauką padarė Alytaus rajone esančio Žuvinto biosferos rezervato darbuotojai. Gyvūnas buvo rastas šalikelėje, prie Riečių kaimo.

Rugpjūčio 24 diena Lietuvoje vadinama Šv. Baltramiejaus arba kitaip gandrų išskridimo diena. Projektas www.100kelione.lt kviečia prisiminti šią išskirtinę dieną, skirtą mūsų nacionaliniam paukščiui – gandrui. Kaip pasakoja Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas Arūnas Pranaitis, pagrindinė gandrų migracijos banga nuvilnija rugpjūčiui persiritus į antrą pusę ir pasibaigia rugpjūčio mėnesį. Ne veltui sakoma, jog gandrai išskrenda iki Šv. Baltramiejaus – rugpjūčio 24-osios dienos.

Žuvinto biosferos rezervate neseniai baigtas įgyvendinti projektas, kurį rėmė Europos Sąjungos LIFE+ programa, Amalvo ir Žuvinto pelkynams išsaugoti – atkurti šių vietovių hidrologines sąlygas, būtinas pelkėms, jų augmenijai ir gyvūnijai, išlikti.

Praėjusią savaitę ties Žuvinto ežero sala įsikūrusioje paukščių kolonijoje suskaičiuota pusė tūkstančio tik per naktį lizduose išpjautų suaugusių rudagalvių kirų. Saloje puotavo kanadinė audinė. Tragedija veikiausiai pasikartos Lietuvoje kanadinės audinės, agresyvūs žvėreliai, paplito pabėgę iš kailinių žvėrelių fermų. Jos puikiai įsikūrė mūsų natūralioje gamtinėje aplinkoje.

Gamtosaugininkai užsigeidė vandeniu užlieti sovietmečiu nusausintą Marijampolės savivaldybėje esančią Amalvo pelkę. Vietos žmonėms, kurie nerimauja prarasiantys savo daržus, jie žada didesnį spanguolių derlių. Amalvo pelkė - Žuvinto biosferos rezervato dalis. Prieš keturis dešimtmečius pertvarkant Dovinės upės baseiną pelkė buvo nusausinta. Vietoj kadaise čia tyvuliavusio vandens dabar želia pievos, kai kur jau spėjusios apaugti krūmokšniais ir pušaitėmis.