Tuo metu žemdirbių atstovai teigia, kad elektroniniai žemėlapiai, kuriuose nustatomos tokios vietovės, dabar yra netikslūs, remiamasi senais duomenimis, apie juos žmonės nežino.
Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdo Klimavičiaus teigimu, patvirtinus minėtas vietoves saugomų teritorijų plotai padidėtų nuo 18,25 iki 19,52 proc. šalies teritorijos.
„Saugomų teritorijų dinamika yra labai nedidelė, jų plotai kinta nežymiai. Kai kada ribos keičiamos ne tik didėjimo kryptimi, bet kai kada ir atsitraukiama nuo tam tikrų plotų, jeigu nepasiteisina jų saugojimas“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė A. Klimavičius.
„Kur ta dinamika galėtų realizuotis netolimoje ateityje didesniu mastu? Jeigu būtų patvirtinti natūralių pievų ir ganyklų, o taip pat pelkių bei šaltinynų specialiųjų sąlygų elektroniniai žemėlapiai, Lietuvos teritorijoje atsirastų atitinkamai 0,53 proc. ir 0,74 proc. daugiau saugomų teritorijų“, – pridūrė jis.
Pasak jo, greitai patvirtinti naujas saugomas teritorijas trukdo tai, kad jų savininkų yra šimtai tūkstančių ir juos reikia informuoti apie valstybės planus. A. Klimavičius pabrėžė, kad ministerija nesutinka, jog jų reikėtų atsiklausti prieš tvirtinant e. žemėlapius.
„Jeigu bus klausiama žmogaus, ar sutinka, niekas nesutiks. Vienas iš tūkstančio galbūt duos (sutikimą – BNS). Tada negalėtume patvirtinti nei vandens telkinių apsaugos zonų, nei natūralių pievų, nei pelkių ar šaltinynų žemėlapių, nes visi žmonės tuoj sukurtų individualių šeimos planų, kad specialiųjų sąlygų patvirtinimas sutrukdytų jų šeimos planams vystyti jų sumanymus“, – komitete aiškino ministerijos atstovas.
Tuo metu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad žemėlapiai yra netikslūs.
„Didelė dalis įbraižytų pievų nėra natūralios. Gal kažkada buvo, gal ir niekada nebuvo. Vieno rajono analizė rodo, kad neatitikimai yra apie 30-40 proc.“, – komitete kalbėjo grūdininkų atstovas.
Be to, A. Macijauskas abejoja, ar bus sulaukta savininkų pretenzijų, nes jie nežino apie tokius žemėlapius, daug jų nesidomi savo žeme, nes ji išnuomota ūkininkams. Pasak jo, pievos į žemėlapius įtrauktos jas nustačius nuotoliu, be to, remiantis penkerių-šešerių metų senumo nuotraukomis.
A. Klimavičiaus teigimu, ministerija siekia, kad savininkai negalėtų blokuoti diskusijų apie saugomų teritorijų plėtrą.
„Neturime intencijų ignoruoti žemės ar miško savininkus, esame nusiteikę derinti sprendimus, vienintelio dalyko norėtume išvengti, kad savininkai negalėtų blokuoti diskusijų apie saugomų teritorijų steigimą ar nesteigimą, su kuo esame susidūrę“, – kalbėjo jis.
Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus pripažino, kad klaidų pasitaiko, bet jos bus taisomos: „Situacija ir ateityje gali kisti“.
Jis taip pat pripažino, kad ūkininkai, kaip ir kitose šalyse, siekdami, kad jų žemės plotai nepatektų į valstybės saugomų teritorijų žemėlapius, bandys išnaikinti pievas, ganyklas, pelkes ar šaltinynus.
Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis suabejojo galimybe sekti pievų, ganyklų, pelkių ir šaltinynų būklę: „Galime ant popieriaus išplėsti tas saugomas teritorijas, bet kaip sužiūrėsime, kas ten vyksta, nežinau“.
K. Adomaitis taip pat teigė girdįs daug kritikos dėl kompensacijų žmonėms, kai jų žemė bus įforminta kaip saugoma teritorija.
Dabar Lietuvoje yra 1,191 mln. ha saugomų teritorijų: 37,7 proc. – regioniniai parkai, 21,3 proc. – biosferos stebėsenos teritorijos, 12,1 proc. – nacionaliniai parkai, 12,3 proc. – valstybiniai draustiniai, o 1,6 proc. – rezervatai.
Europos Sąjunga siekia, kad Bendrijos šalyse būtų saugoma 30 proc. teritorijos, o trečdaliui to ploto būtų taikomas griežtos apsaugos režimas.
