Dėl pastarosiomis dienomis gerokai padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos ore medikai perspėja ypač rizikos grupės asmenis nė nekišti nosies į lauką.
„Oro tarša kenkia žmogaus organizmui, ypač tą jaučia sergantieji lėtinėmis ligomis. Visų pirma paveikiama kvėpavimo sistema, kietosios dalelės nusėda bronchuose, labai smulkios dalelės gali nusėsti giliau, nukeliauti iki alveolių. Tai yra mechaninis dirginimas, kas sukelia kvėpavimo takų sistemos gleivinių sekreciją, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas. Organizmas gauna nepakankamai deguonies, kenčia ir širdies bei kraujagyslių sistema.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis, priklausantiems rizikos grupėms žmonėms tai yra ypač pavojinga, todėl šiuo metu, kaip ir pataria atsakingos institucijos, reikia stengtis maksimaliai pabūti namuose ir be reikalo neiti į lauką, neatsidarinėti langų. Jei reikia maisto, stengtis užsisakyti, kad atvežtų tiesiai į namus“, – portalui tv3.lt komentavo Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.
Jei jau būtinai reikia eiti į lauką, jis patarė dėvėti respiratorių. „Reikia saugotis – užsidėti respiratorius, dar neseniai juos nešiojome, respiratoriai maksimaliai apsaugo nuo kietųjų dalelių patekimo į kvėpavimo takus. Medicininių kaukių poveikis gi yra silpnesnis“, – pastebėjo jis.
Laukia pacientų pagausėjimo
Pašnekovo pastebėjimu, kuo ilgiau tęsiasi padidėjusi tarša, tuo yra didesnė žala organizmui.
„Tikrai sulauksime ir pacientų pagausėjimo šeimos gydytojų kabinetuose, tikriausiai bus ir greitosios pagalbos iškvietimų padidėjimas“, – konstatavo medikas.
Paklaustas, ar padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija gali privesti ir prie kažkokio ūmaus sveikatos pablogėjimo, profesorius patikino, kad visko gali nutikti.
„Būtinai paūmės bronchinė astma tiems, kurie ja jau serga, širdininkams irgi blogai, nes pasunkėja kvėpavimas, mažiau patenka deguonies į kraują, kenčia širdis, gali atsirasti stenokardijos (trumpalaikis krūtinės skausmas) ir net privesti prie infarktų“, – kalbėjo J. Kalibatas.
Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius portalui tv3.lt yra pabrėžęs, kad užterštumas kietosiomis dalelėmis apskritai yra įtrauktas tarp naujų širdies ir kraujagyslių rizikos rizikos veiksnių.
„Pastaruoju metu kalbame apie naujus civilizacijos aplinkos rizikos veiksnius, tokius kaip užterštumas kietosiomis dalelėmis, karštumas, vasaros laiko praleidimas miete, kas taip pat veikia mūsų kraujagyslių sistemą“, – yra sakęs gydytojas.
Veikia kaip kancerogenas
J. Kalibatas atkreipė dėmesį, kad svarbus ne tik neigiamas mechaninis poveikis, tai kartu yra ir kancerogenai, kurie turi ilgalaikį neigiamą poveikį organizmui.
„Jie per kvėpavimo takus patenka į organizmą, kraujotakos sistemą. Vėžys, aišku, per kelias dienas ar savaitę neišsivystys, bet tai turi tolimesnį ilgalaikį poveikį.
Tad net jei atrodo, kad išėjus į lauką viskas švaru, ne visada reikia pasitikėti savo uosle ir akimis, o mokslininkų duomenimis, oficialia informacija“, – patarė profesorius.
Kur dabar didžiausias užterštumas?
Portalas tv3.lt primena, kad apie fiksuojamą padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė dar rugsėjo 7 d., šeštadienį.
Pirmadienio rytą atnaujintais duomenimis, sekmadienį paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę visuose šalies miestuose, kur vykdomas aplinkos oro monitoringas. Šį rytą aukštos kietųjų dalelių KD10 koncentracijos fiksuojamos Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos, Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Kėdainių, Jonavos oro kokybės tyrimų stotyse. Padidėję ir smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos aplinkos ore (miestuose valandos koncentracija svyruoja nuo 30 iki 50 µg/m³).
Meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis šiandien ir rytoj išliks nepalankios, toliau numatomi sausi orai, pūs vidutinio stiprumo pietryčių krypčių vėjas – oro kokybė šalyje išliks prasta. Oro užterštumą didiną transportas, pakeltoji tarša, statybos, kelių remonto darbai.
Taip pat – atneštinės taršos iš pietryčių (daugiausia Baltarusijos, kur dega miškai, durpynai). Oro užterštumo sumažėjimo galime tikėtis tik trečiadienį.
Kaip elgtis padidėjus taršai?
Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.
Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia individo viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos (jautriai) grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.
Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis:
- Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.
- Sportuojantiems lauke siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.
- Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą buvimo užterštoje aplinkoje trukmę).
- Rekomenduojame naudotis viešuoju transportu.
- Soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų.
- Dažniau drėgnu būdu valykite patalpas.
- Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
