oro užterštumas

Nuo Baltarusijoje vykstančių gaisrų skaičiuojamos dienos, kiek jų sukeltas užterštumas laikysis Lietuvoje. Net prognozuojamas pagerėjimas antradienį veikiausiai neužsibus, sako meteorologas Gytis Valaika.  Pasak G. Valaikos, Pietryčių vėjas į Lietuvą tebepučia, todėl pagerėjimo dar šiandien nesulauksime.  Tačiau jau rytoj pasikeis oro srautų kryptis, iš Vakarų pirmoje dienos pusėje atslinks lietus, todėl oro užterštumas turėtų sumažėti bent jau kuriam laikui.

Pirmadienį Lietuvoje toliau laikantis saulėtiems sausiems orams užterštumas kietosiomis dalelėmis šalyje išlieka padidėjęs. Nors ne visose vietovėse gali būti juntamas degėsių ar dūmų kvapas, kietųjų dalelių taršos galima visai nejausti, o žala sveikatai bus didžiulė. Dėl pastarosiomis dienomis gerokai padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos ore medikai perspėja ypač rizikos grupės asmenis nė nekišti nosies į lauką.

Per Lietuvą slenka nuo dulkės, atneštos iš Sacharos. Jos neigiamai veikia jautrių žmonių sveikatą – gali paūmėti alergijos. Rekomenduojama įvertinti būtinybę leisti laiką lauke ir šiltais orais džiaugtis atsakingai. Sacharos dulkės pablogina oro kokybę. Sekmadienio vakarą kiek padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija fiksuojama pietinėje šalies dalyje. „Remiantis dabartiniais skaičiavimais, pirmadienį kietųjų dalelių ore daugiau bus tik pietinėje šalies dalyje.

Antradienį visoje šalyje fiksuojamas aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis aukštas, informuoja Aplinkos apsaugos agentūra. Dėl oro teršalų pernašos iš pietų (dulkių, atneštų iš Sacharos dykumos) Lietuvoje nuo kovo 31 d. stebimas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10. „Kovo 31 d. KD10 paros ribinė vertė 1–1,3 karto viršyta Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje, o balandžio 1 d. – 1,5-2,7 karto visose oro kokybės tyrimų stotyse.

Tyrimas parodė, kad Europa susiduria su rimta visuomenės sveikatos krize, nes beveik visi žemyno gyventojai gyvena vietovėse, kuriose yra pavojingas oro užterštumo lygis, rašoma „The Guardian“. Išanalizavus duomenis, surinktus taikant pažangiausią metodiką, įskaitant išsamią palydovinių nuotraukų analizę ir matavimus, atliktus daugiau nei 1 400 antžeminių stebėjimo stočių, paaiškėjo, kad oras Europos žemyne yra labai užterštas. Net 98 proc.

Namai – tai mūsų tvirtovė, kurioje norime atsipalaiduoti, pailsėti ir atgauti jėgas po sunkios dienos. Vis dėlto, gali nutikti ir taip, kad to net neįtariant, buvimas namuose ne atgaivina kūną, o priešinga – jam kenkia.   Jungtinių Valstijų Aplinkos Apsaugos agentūros duomenimis, dažnai oro teršalų kiekis patalpose yra 2-5 kartus didesnis, nei lauke. Kitaip tariant, oras patalpose gali būti kenksmingesnis už orą lauke.

Ar pastebėjote, kad didžiąją paros dalį praleidžiame patalpose? Europos komisijos duomenimis, patalpose praleidžiame apie 90 proc. savo laiko. Vis dėlto, retas susimąsto, kokios kokybės oru kvėpuoja ir kokią įtaką tai daro sveikatai. Šiais laikais oro švarai užtikrinti galima įsigyti oro valytuvą. Ar toks įrenginys vertas dėmesio bei kokias problemas jis gali padėti išspręsti? Išvalomi teršalai Pirmasis oro valytuvo privalumas – iš oro pašalinamos kenksmingos dalelės.

Kol tautiečiai džiaugiasi šylančiais orais, specialistai skuba įspėti – šiomis dienomis džiaugtis gamta reikėtų nebent vaikštant pamiške ar paežere. Sportuoti ar tiesiog eiti pasivaikščioti prie judresnių gatvių, jie nerekomenduoja. Mat dėl sauso oro tarša kietosiomis dalelėmis padidėjo kone visuose didesniuose šalies miestuose. Tiesa, ji didesnė ir kaimuose, mat žmonės vėl prisiminė žiaurų įprotį deginti pernykštę žolę. Ugniagesiai sako šiemet pažeidėjai kaip niekada ankstyvi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį sugriežtino savo oro kokybės gaires, teigdama, kad oro tarša šiuo metu yra viena didžiausių ekologinių grėsmių žmogaus sveikatai, kasmet sukelianti 7 mln. priešlaikinių mirčių. Organizacija paragino skubiai imtis veiksmų, siekiant sumažinti oro taršos poveikį, o jos sukeliamą ligų naštą prilygino rūkymui ir nesveikai mitybai. „PSO pakoregavo beveik visus oro kokybės gairių lygius juos sumažindama ir perspėja, kad viršijant naujus.

Nuo penktadienio labiau atšalus orams ir suintensyvėjus kūrenimui, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas visuose šalies miestuose. Sekmadienį kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje bei Kaune viršijo paros ribinę vertę – 50 mikrogramų kubiniame metre (µg/m3), pranešė Aplinkos apsaugos agentūra.

Pirmadienį fiksuojama pagerėjusi oro kokybė ir sumažėjęs oro užterštumas smulkiomis kietosiomis dalelėmis, pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Agentūra teigė, kad teršalai išsisklaidė jau vakar.  „Šiandien oro kokybė yra gera ir situacija dėl oro užterštumo smulkiomis kietosiomis dalelėmis pagerėjusi. Teršalai išsisklaidė jau vakar“, – tv3.lt teigė AAA oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Lietus ir sustiprėjęs vėjas išsklaidė pastarosiomis dienomis Lietuvoje fiksuotą smarkiai išaugusį oro užterštumą, BNS informavo Aplinkos apsaugos agentūra. „Nuo lietaus šeštadienio vakarą viskas ir prasidėjo, o šiandien prognozuojamas gan stiprus vėjas, tai jis irgi gelbėja. (...) Šiuo metu pavojus jau praėjęs. Dar vakar vakare stebėjome, kad kietųjų dalelių koncentracija mažėja“, – aiškino Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės fiksuoja labai aukštą kietųjų dalelių paros normos viršijimą. Kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė yra 50 mg/m3. Šiandien Šilutės plente esančioje stotelėje fiksuojama 176,11 mg/m3 koncentracija, senamiestyje esanti stotelė fiksuoja 125,76 mg/m3 koncentraciją.  Kaip praneša Visuomenės sveikatos biuras, nusistovėjus sausiems, ramiems orams, oro užterštumas mieste auga, teršalai kaupiasi priežemio ore.

Trečiadienį Kaune fiksuojamas normas viršijantis oro užterštumas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dėl šios priežasties lauke neturėtų vykti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla ir mokinių kūno kultūros pamokos. Esant aukštai kietųjų dalelių koncentracijai ore rekomenduojama vengti būti lauke, užsidaryti langus, nevesti į lauką mažų vaikų.

Visoje Lietuvoje smarkiai padidėjusi oro tarša pastarosiomis dienomis išaugo dar labiau. Klaipėdoje kietųjų dalelių koncentracija ore buvo pasiekusi rekordą ir saugią normą viršijo net penkis kartus, sveikatai pavojinga situacija ir dabar yra susidariusi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose. Siekiant sumažinti sveikatai pavojingą taršą, uostamiestyje imtos drėkinti gatvės.

Miestuose padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija, trečiadienį praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Didžiausias oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuotas Klaipėdoje, kur viena oro kokybės tyrimo stotis užfiksavusi tris kartus viršijančią normą. Viršyta leistina norma fiksuojama ir Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose bei Naujojoje Akmenėje esančioje oro kokybės tyrimo stotyse.

Oro tarša – viena opiausių didmiesčių problemų, kuri yra tiesiogiai susijusi su gyventojų sveikata. Automobiliai, pramonė, būsto šildymas – visų šių veiksnių išmetamos kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą su kiekvienu oro įkvėpimu, maistu, vandeniu ar per odą. Gyvenant didmiestyje šių cheminių medžiagų poveikis neišvengiamas, o tai kur kas padidina riziką susirgti plaučių vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis.

 Antradienio rytą oro užterštumas kietosiomis dalelėmis labiausiai buvo padidėjęs Vilniuje ir Kaune, pranešė Aplinkos ministerija Vilniuje iki 10 val. vidutinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija svyravo nuo 80 mikrogramų kubiniame metre Lazdynų oro kokybės tyrimų stotyje iki 124 mikrogramų kubiniame metre Žirmūnų stotyje. Kaune Noreikiškėse 10 val. šis rodiklis siekė 84, Dainavos stotyje – 60 mikrogramų kubiniame metre. Leidžiama paros ribinė norma yra 50 mikrogramų kubiniame metre.

Milano gatvėse pirmadienį karaliavo dviratininkai – siekiant sumažinti mieste kilusį smogą, šešioms valandoms jame buvo uždraustas automobilių eismas. Oro tarša Italijos verslo sostinėje viršijo sveikatai pavojaus nekeliantį ribą daugiau nei 30 dienų iš eilės, todėl pareigūnai nusprendė šią savaitę nuo pirmadienio iki trečiadienio drausti privačių automobilių eismą tarp 10 val. ir 16 val.

Kai kuriuose Vilniaus rajonuose tvyrant smogui ir degėsių kvapui, tv3.lt redakciją pasiekė žinios, kad oro užterštumą sukėlė galimai degantys durpynai Baltarusijoje. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo skyriaus vyr. specialistės Lauros Valauskienės teigimu, Baltarusija šią informaciją neigia, tačiau specialistė nėra linkusi ja visiškai pasitikėti. „Mes paskambinome Baltarusijos Gardino civilinės saugos pareigūnams.

Aplinkosaugininkai fiksuoja smarkiai padidėjusį oro užterštumą. Šalies didžiuosiuose miestuose kietųjų dalelių koncentracija jau visą rugpjūtį gerokai viršija normą. Specialistai baiminasi, kad nuo rudens oro tarša dar labiau padidės, mat prasidėjus mokslo metams į gatves išvažiuos žymiai daugiau automobilių. Medikai senyvo amžiaus žmones ir vaikus ragina pasilikti namuose, mat būtent jiems ši oro tarša labiausiai ir kenkia.

Žinių radijas Atšalus orams ir suintensyvėjus šildymui, padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Trečiadienį Vilniaus mieste kietųjų dalelių koncentracija viršijo valandines ribines vertes po keletą kartų. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas tvirtina, kad tokia oro tarša būdinga žiemai: „Kuo šalčiau, kuo silpnesnis nepastovios krypties vėjas, tuo mažesnė teršalų sklaida.

Kolumbijos universiteto mokslininkai teigia, kad nėščiosios, kurios kvėpuoja užterštu oru, dažniau pagimdo hiperaktyvius, dėmesio stokos sindromą turinčius vaikus. Dėmesio stokos sindromą turintiems žmonėms sunku susikoncentruoti, jie prasčiau mokosi, dirba, bendrauja. Kolumbijos mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo 233 nerūkančios nėščios moterys, o vėliau ir gimę jų vaikai.

Transporto tarša nusineša daugiau nei dvigubai gyvybių palyginti su avarijomis, rodo tyrimas Jungtinėje Karalystėje. Analizę atliko Steve'as Yimas ir Stevenas Barrettas – taršos ekspertai iš Masačusetso technologijos universiteto, praneša BBC. Jie nustatė, kad transporto tarša Jungtinėje Karalystėje sukelia beveik 5 tūkst. pirmalaikių mirčių kiekvienais metais. Mokslininkai taip pat atskleidė, kad lėktuvų išmetamos dujos sukelia dar 2 tūkst. mirčių kasmet.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, kad aplinkos oro užterštumas – viena svarbiausių visų didesnių Europos miestų problemų. Lietuvos miestams ypač aktualus padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.

Didelis oro užterštumo lygis gali padidinti širdies smūgio riziką per šešių valandų laikotarpį nuo buvimo užterštoje aplinkoje. Net nedidelis transporto užterštumo lygis sukelia papildomą riziką, rašo dailymail.co.uk. Didžiojoje Britanijoje buvo tiriama beveik 80 000 širdies smūgio atvejų. Mokslininkai taip pat analizavo oro užterštumą transporto išmetamosiomis dujomis toje aplinkoje, kurioje lankėsi širdies smūgius patyrę asmenys.

Didelis oro užterštumo lygis gali padidinti širdies smūgio riziką per šešių valandų laikotarpį nuo buvimo užterštoje aplinkoje. Net nedidelis transporto užterštumo lygis sukelia papildomą riziką, rašo dailymail.co.uk. Didžiojoje Britanijoje buvo tiriama beveik 80 000 širdies smūgio atvejų. Mokslininkai taip pat analizavo oro užterštumą transporto išmetamosiomis dujomis toje aplinkoje, kurioje lankėsi širdies smūgius patyrę asmenys.

Naujausiais duomenimis, oro užterštumas Lietuvoje siekia pavojingą ribą. Nors ir anksčiau buvo skelbiama apie aukštą oro užterštumo lygį, savaitgalį beveik visuose didžiuosiuose miestuose oro užterštumas pasiekė aukštą lygį. Labai aukštas užterštumo lygis fiksuojamas Vilniuje, Panevėžyje, Jonavoje, Kėdainiuose. Kiek mažesnis užterštumas yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Pernai Vilniuje ir Kaune oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo mažesnis kaip 10 mikronų, didėjo, rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita apie aplinkos oro užterštumo lygį šiuose miestuose. Nors pernai vidutinė metinė šio teršalo koncentracija aplinkos ore ir neviršijo pagal ES reikalavimus nustatytos ribinės vertės, tačiau, palyginti su 2009 m., Vilniuje ji išaugo apie 20 proc., o Kaune – apie 17 proc.

Kovo viduryje oro užterštumas kietosiomis dalelėmis didžiuosiuose Lietuvos miestuose leistiną normą kai kuriomis dienomis viršijo net iki 4 kartų. Dėl vis didėjančio oro užterštumo kyla didžiulė grėsmė sveikatai. Apie tai kalbamės su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratore Alina Rogoža. – Kas daugiausia teršia aplinkos orą? – Europa dūsta transporto kamščiuose, o valdžios svarsto ir niekaip nenutaria, ką daryti, kad oro tarša nedidėtų.

Oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis yra didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėdos mieste dažniausiai užfiksuojama tarša kietosiomis dalelėmis, kuri viršija nustatytas koncentracijas.

Oro užterštumas D. Britanijoje prisideda prie dešimčių tūkstančių žmonių mirčių ir britų gyvenimo trukmę gali sutrumpinti net 9 metais. Kaip teigiama Didžiosios Britanijos parlamento komiteto pateiktoje ataskaitoje, oro užterštumas kasmet tampa 50 tūkst. žmonių mirties priežastimi, nes jis sunkina astmą, prisideda prie širdies ir kvėpavimo ligų paūmėjimo. „Užterštas oras gerokai pavojingesnis nei cigarečių dūmai, eismo nelaimės ar nutukimas.