Kovo viduryje oro užterštumas kietosiomis dalelėmis didžiuosiuose Lietuvos miestuose leistiną normą kai kuriomis dienomis viršijo net iki 4 kartų.
Dėl vis didėjančio oro užterštumo kyla didžiulė grėsmė sveikatai. Apie tai kalbamės su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratore Alina Rogoža.
– Kas daugiausia teršia aplinkos orą?
– Europa dūsta transporto kamščiuose, o valdžios svarsto ir niekaip nenutaria, ką daryti, kad oro tarša nedidėtų. Didžiuosiuose Europos miestuose apie 75 procentus teršalų paskleidžia kelių transportas. Su išmetamosiomis dujomis į orą patenka anglies monoksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, sunkiųjų metalų, benzeno, suodžių dalelių. Kietųjų dalelių koncentracija padidėja ir dėl to, kad važiuojantys automobiliai pakelia teršalus nuo kelių dangos. Juk žiemą keliai barstomi smėliu ir druska, gatvėse pilna dulkių. Jų atsiranda dylant stabdžių trinkelėms ir kelių dangai, ypač kai naudojamos dygliuotos padangos.
– Kaip žmogaus organizmą veikia kietosios dalelės?
– Kietosios dalelės mažina vidutinę gyvenimo trukmę, nes padidėja mirtingumas dėl kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų, plaučių vėžio. Moksliniai tyrimai kietųjų dalelių poveikiui nustatyti parodė, kad ir ilgalaikis, ir trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis sveikatai yra neigiamas. Amerikos vėžio draugijos atliktų ilgalaikio kietųjų dalelių poveikio tyrimų duomenimis, daugėjant smulkių kietųjų dalelių (2,5 µ), didėja mirtingumas nuo širdies ir plaučių ligų, daugėja ir susirgimų plaučių vėžiu. Tiriant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, astmą ir į ligonines dėl plaučių ligų patekusius pacientus paaiškėjo, kad stambiųjų dalelių trumpalaikis poveikis toks pat stiprus, kaip ir smulkiųjų.
– Oras užterštas ne tik kietosiomis dalelėmis. Kurie dar teršalai trumpina mūsų gyvenimą?
– Didžiausią rūpestį kelia kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5), anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas, ozonas. Jie veikia aplinką ir sveikatą arba patys, arba sudarydami chemines reakcijas su kitomis medžiagomis. Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje visuose miestuose kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus.
– Pakalbėkime atskirai apie kiekvieną šių teršalų. Kaip jie susidaro ir kaip veikia?
– Anglies monoksidu (CO) užteršia orą miesto transportas. CO, patekęs į žmogaus organizmą per plaučius, reaguoja su hemoglobinu (deguonį nešančia molekule) ir sudaro karboksihemoglobiną, dėl to sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Paaštrėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, suprastėja koordinacija ir laiko suvokimas.
Manoma, kad anglies monoksidas aplinkos ore padidina širdies infarkto tikimybę ir neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi.
Azoto oksidai formuojasi degimo procesų metu. Pagrindinis teršalų šaltinis – automobiliai, jie išmeta apie pusę azoto oksidų kiekio. Kiti taršos šaltiniai yra šiluminės elektrinės ir gamyklos. Azoto dioksidas gali dirginti plaučius ir sumažinti atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms (gripui ir kitoms). Įkvėpę šio nuodo vaikai gali dažniau sirgti ūmiomis kvėpavimo takų ligomis.
– Paminėjote ozoną. Juk taip vadiname patį tyriausią vasaros orą, gaivų gamtos kvapą po audros?
Ozonas yra naudingas viršutiniame atmosferos sluoksnyje, tačiau susidaręs pažemio sluoksnyje – tai oro teršalas. Pažemėje esantį ozoną sudaro azoto oksidai ir angliavandeniliai, kurie, veikiami saulės spindulių, reaguoja tarpusavyje ir sudaro fotocheminį smogą (arba pažemės ozoną). Ozonas veikia plaučių gleivinės membraną ir kitus plaučių audinius, sutrikdo kvėpavimą. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ozonas susilpnina plaučių mechaninį atsparumą, dėl to žmogus gali pajusti skausmus krūtinėje (lyg ją kas veržtų), skausmą ryjant, padažnėjusį kvėpavimą, pradėti kosėti, dusti.
Dar vienas teršalas – sieros dioksidas, kuris susidaro degimo proceso metu (dažniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių), naftos produktų perdirbimo, sieros rūgšties gamybos metu. Patekęs į atmosferą sieros dioksidas gali oksiduotis iki sieros trioksido (SO3). Jeigu yra vandens garų, SO3 greitai virsta sieros rūgšties migla. Šie lašeliai kartu su kitais sulfatais gali būti pernešami dideliais atstumais, jie ir sudaro „rūgščių“ lietų. Sieros dioksidas kartu su dulkėmis dirgina kvėpavimo takus, odą ir gleivinę.
– Kokios oro sąlygos išsklaido teršalus?
– Teršalai ilgai neišsisklaido tada, kai orus lemia pastovi oro masė – anticiklonai, jų gūbriai, mažo atmosferos slėgio laukai. Tada, kai nėra kritulių, o vėjas – nestiprus, žiemą paprastai smarkiai atšąla, o vasarą būna karšta. Oras ilgiau būna užterštas, jeigu yra didelė drėgmės koncentracija – tvyro rūkas, dulksna. Mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelės įtakos turi vienas stambus teršėjas (Kėdainiuose, Jonavoje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje), teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant vėjui nuo gamyklos link miesto.
Teršalus greitai išsklaido žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai: stiprus vėjas, gausus lietus arba sniegas. Tačiau pavasarį, įsivyravus sausiems orams, net ir stiprus vėjas nepadeda. Kietųjų dalelių koncentracija padidėja dėl po žiemos nenuvalytų gatvių, nesutvarkytos aplinkos, iš statybviečių kylančių dulkių.
Beje, kartais į Lietuvą teršalai atkeliauja netgi iš pietinių Europos regionų.
– Tačiau kaimuose oras tikriausiai tebėra švarus?
– Kaimo vietovėse labiausiai aplinkos orą teršia gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiai. Jie yra pagrindiniai amoniako, sieros vandenilio, metano šaltiniai. Atšalus orams kaimuose suintensyvėja kūrenimas kietuoju kuru, padaugėja į orą išmetamų teršalų, dėl to gali padidėti ir kietųjų dalelių koncentracija ore.
Kietosios dalelės taip pat susidaro dirbant žemės ūkio darbus, važinėjant žvyrkeliais, pavasarį deginant žolę, rudenį – šiaudus, įvairias atliekas.
– Ką daryti, padidėjus oro taršai?
– Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, o švietimo ir ugdymo įstaigoms – atsisakyti kūno kultūros pamokų lauke.
* Neatidarinėti orlaidžių, langų.
* Vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgnu audiniu.
* Važiuojant automobiliais, sandariai uždaryti langus.
* Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga ir, jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio.
Meilė JANČORIENĖ
