Šalyje stebimas nemažas sergamumo niežais pakilimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet per 7 šių metų mėnesius jau fiksuotas 1671 niežų atvejis, kai pernai per tokį patį laikotarpį – 376 atvejai. Štai vien liepos mėnesį buvo užregistruoti 193 susirgimai niežais.
Tai, kad jau kurį laiką stebi susirgimų niežais augimą portalui tv3.lt neseniai teigė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis.
„Šiuo metu labai plinta ir niežai, kas yra itin užkrečiama infekcija“, – sakė jis ir pridūrė, kad liga plinta sąlyčio metu, tačiau turint lytinių santykių su sergančiuoju „pasidalinti“ niežais galima daug sėkmingiau.
Aktyvumo sezonas – dar prieš akis
NVSC vyriausioji specialistė Milda Žygutienė atkreipė dėmesį, kad paprastai kiekvienai užkrečiamai ligai būdingi sergamumo svyravimai. Paprastai daugiausia niežų atvejų užregistruojama rudens ir žiemos mėnesiais, taigi daugiausiai budrumo reikalaujantis sezonas – dar tik prieš akis.
Paklausta, su kuo būtų galima sieti pastaruoju metu fiksuojamą tokį sergamumo padidėjimą, ji konstatavo, kad tokie netolygumai (bangavimai) gali būti siejami ir su žmonių elgesiu.
„Jeigu asmuo nesikreipia laiku pagalbos, ignoruoja ligos simptomus, tad per trumpą laiką gali užkrėsti daug kitų asmenų.“
„Ši liga plinta nuo žmogaus žmogui, dažnai užsikrečia ir kiti šeimos ar kolektyvo nariai. Jeigu asmuo nesikreipia laiku pagalbos, ignoruoja ligos simptomus, tad per trumpą laiką gali užkrėsti daug kitų asmenų, su kuriais turėjo glaudų kontaktą. Liga išplinta ir tais atvejais, kai sergantys šeimoje ar kolektyve nesigydo vienu metu“, – paaiškino M. Žygutienė.
Paklausta, ar ir kitose šalyse stebimos panašios ligos plitimo tendencijos, specialistė nurodė, kad niežai nėra privalomai registruojama liga Europoje, todėl duomenų apie sergamumą šia liga Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras neteikia. „Tad palyginti su sergamumu kitose šalyse neturime galimybės“, – pridūrė ji.
Kam niežai pavojingiausi?
Kalbėdama apie niežų pavojus specialistė pabrėžė, kad jais sergant, intensyvus niežėjimas gali sukelti nervines ir psichologines problemas bei antrines odos infekcijas.
„Dažniau niežais serga vaikai ir kiti su sergančiuoju artimai kontaktavę asmenys: šeimos nariai ar kolektyvas (darželyje, mokykloje, globos namuose). Vaikai dažniau serga, nes dėl amžiaus ypatumų jie yra labiau linkę į glaudesnį kontaktą“, – dėstė M. Žygutienė.
Be to, imuniteto šiai ligai nėra – kiek kartų žmogus užsikrės, tiek kartų ir sirgs.
Kaip yra pasakojusi M. Žygutienė, niežus sukelia gyva erkutė, ji yra labai smulki, gyvena viršutiniame odos sluoksnyje:
„Patekusi ant odos erkutė graužiasi į odą, maždaug į 1,5 cm ilgio kanalėlį. Ten gyvendama ji atlieka visas gyvybines funkcijas – ir maitinasi, ir tuštinasi, ir deda kiaušinėlius, tas judėjimas ir sukelia didžiulį niežėjimą.“
Įsidėmėkite: patarimai, kaip išvengti niežų
Nors niežų gydymas nėra sudėtingas (panaudojus išorinius vaistus per 24 valandas sunaikinama tiek erkutė, tiek visos kitos jos vystymosi stadijos), svarbiausia, kad visi užsikrėtusieji toje aplinkoje būtų gydomi vienu metu.
Pažymima, kad siekiant išvengti niežų, labai svarbu laikytis higienos taisyklių: reguliariai praustis, naudotis individualiais kūno priežiūros reikmenimis, reguliariai keisti apatinius rūbus.
„Lovos skalbinius, drabužius, kurie buvo naudoti keturias dienas prieš gydymą, patariama skalbti karštu vandeniu (60 laipsnių) su skalbimo priemonėmis. Rūbus, kurių negalima skalbti, įdėti į plastikinius maišus ir palaikyti vieną savaitę, per kurią niežų sukėlėjas žus. Išsiurbti minkštus baldus, karštame vandenyje su muilu išplauti žaislus, išdžiovinti. Ligonio kambarį kasdien plauti drėgnu būdu“, – patarė M. Žygutienė.
Taigi, kas atsilikę?
