„ES privalo užtikrinti greitą pagalbą visiems žmonėms, kuriems jos reikia, kaip ji tai padarė Tuniso ir Libijos pasienyje, ir priglausti tuos, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. ES privalo išlaikyti ir stiprinti savo tradiciją suteikti prieglobstį bei apsaugą, tačiau ji taip pat turėtų numatyti tinkamas priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias dideliems neteisėtai sienas kertančių ekonominių migrantų srautams. Siekiant šių tikslų, veiksmingas ES sienų valdymas yra būtina patikimumo Sąjungoje ir už jos teritorijos ribų sąlyga. Būtina nedelsiant reaguoti į nuolat kintančią padėtį pietinėse kaimyninėse šalyse,“ – tai fragmentas iš šių metų gegužės 4 d. Europos Komisijos Komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui. Jį gavo ir ES šalys narės.
Gal tai, o gal ir kas kita paskatino nepriklausomybės akto signatarus Kazimierą Uoką ir Rolandą Paulauską, filosofą Vytatutą Rubavičių, dainų autorių ir atlikėją Marijoną Mikutavičių bei praėjusios kadencijos Seimo narį Gediminą Jakavonį susėsti prie vieno stalo, bet žurnalistų akivaizdoje jie surengė diskusiją dėmesį atkreipiančiu pavadinimu „Ar Lietuva yra lietuvių, ar visų čia norinčių gyventi žemė?“.
Anot G. Jakavonio, „į Europos valstybes plūstelėjus imigrantų bangai iš Afrikos, didžiosios valstybės pradėjo kalbėti apie imigrantų kvotas, Šengeno erdvės apribojimų naikinimą “. Visuomenei vis dar diskutuojant apie Visuotinio gyventojų surašymo , kuris parodė, jog mūsų vis dar yra šiek tiek daugiau negu 3 mln., jis klausė, kokios įtakos šie procesai turėtų Lietuvai.
R. Paulauskas apgailestavo, kad 20 pastarųjų metų mūsų vis mažėja. ,,Vadinasi, mes 20 metų darom kažką ne taip, jeigu žmonės palieka savo šalį?“, - klausė jis. Anot populiarios atgimimo laikų dainos ,,Pabudome ir kelkimės“ autoriaus, šiandien mums iškilo kita grėsmė: ,,Jeigu čia pas mus ištuštėjo erdvės, gal mes jas užpildykim kitais žmonėmis“? Bet jeigu pasikeis santykis - 80 proc. lietuviai, 20 proc. – kitataučiai, kurių didžioji dalis gimę ir augę Lietuvoje, tai labai nepalanku mažai valstybei ir mažai tautai.“
,,Tai ar Lietuva visų, čia gimusių žemė, ar tai žemė visų, kurie nori atvažiuot ir čia gyvent? Arba Europa - ar ji yra visų, ar europiečių? - klausė R. Paulauskas. Jo teigimu, nuo atsakymo šį klausimą priklauso, kaip gyvensime ir kokie būsime ateityje.
Parlamentaras K. Uoka teigė turįs duomenų, kad Lietuvoje kryptingai siekiama mažinti lietuvių skaičių – esą kryptingai skatinama emigracija iš Lietuvos ir tuo pat metu galbūt jau skaičiuojamos kvotos atvykti imigrantams iš trečiųjų šalių. Anot K. Uokos, Lietuvoje yra susiformavusi liberalių asmenų grupė, kuriai, neva, priklauso ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. “Planas nuosekliai vykdomas. Žinome, kad mažinami etatai Migracijos departamente – tai viena plano dalis. Kita - šitos kadencijos Seimo darbo pradžioje dalyvaujant Premjerui ir ūkio ministrui įkūrėm vadinamąjį darbo forumą ir apskaičiavom, kaip išsaugoti darbo vietas ar sukurti naujų. Deja, niekas neįvykdyta", - sakė jis ir pridūrė, kad bent 50 tūkst. darbo vietų buvo galima išsaugoti.
Tuo metu filosofas Vytautas Rubavičius sakė, kad mes turime susivokti, kaip stiprinti valstybingumą – visų pirma per švietimą, kurtūrą, mažesnį valstybės lėšų vogimą, naujų ekonomikos sričių kūrimą ir ragino į visus iššūkius ir grėsmes žvelgti kaip į paskatas savikūrai. ,, Vietinės nacionalinės politikos tvirtinimas, aiškių gairių, aiškios kultūros politikos lietuvybės stiprinimo ir sklaidos politikos tvirtinimas yra vienas iš esminių atsakų į įvairius iššūkius", - svarstė V. Rubavičius.
Liberalių pažiūrų dainininkas M. Mikutavičius sakė nelinkęs dramatizuoti padėties: ,,Mano supratimu, tai, kad mes galime įsileisti atvykėlius, kad jie čia gali gyventi, tai kompromiso klausimas. Jeigu Lietuva praranda savo gyventojus, jie išvažiuoja, mums reikia valstybę išlaikyti - taisyti kelius, želdinti gėlynus ir auginti bites. Yra vienintelis kelias taikytis prie besikeičiančio pasaulio - kompromisų kelias“, - sakė dainininkas. Jis sakė nebijantis gyventi greta atvykėlio, bet nenorėtų, kad pastarasis imtų nurodinėti, kokių papročių turime laikytis. Kita vertus, anot M. Mikutavičiaus, juk ir senais laikais lietuviai ūkio darbams dirbti samdydavo samdinius. ,,Jis sėdėdavo šalia mano stalo ir valgė mano duoną už tai, kad jis man dirba“, - padėties nedramatizavo dainininkas.
„Viena vertus, reikia pripažinti, kad ksenofobija yra kiekviename iš mūsų. Ir aš sutinku, kad aš absoliučiai nenorėčiau, kad mano valstybėje, kaip tenka skaityti, kokioje Olandijoje arba Vokietijoje, atvykėliai nurodinėtų, ar aš turiu teisę išsikelti savo trispalvę vėliavą mokykloje, ar neturiu, nes tai neva pažeidžia jų teises. Ar aš turiu teisę, jeigu esu katalikas, kalbėti rožinį per mano šventes, ar neturiu, nes neva tai erzina atvykėlius iš musulmoniškų kraštų“, - sakė M. Mikutavičius.
Kita vertus, dainininkui visai priimtina atrodo imigracijos politika, kai žiūrima į šalį kaip į ūkį. „Aš įsivaizduoju, kad imigracijos politika į mūsų šalį ir iš trečiųjų šalių taip pat turi būti nulemta teisinių aktų, įstatymų, filtrų, ką mes įsileidžiame, vardan ko tai darome ir, be jokios abejonės, tai neturi būti pereinamasis kiemas. Tačiau aš visiškai nebijau gyventi šalia atvykėlių iš kitų šalių“, - sakė M. Mikutavičius.
Pabandytas išprovokuoti klausimu, ar jam patiktų, jeigu apgyvendintų viduryje čigonų taboro, dainininkas nesutriko: „Aš pasakysiu Jums tiesiai - čigonas šalia manęs, netgi girtaujantis, kartais man atrodytų maloniau negu kai kurie šalia gyvenantys Lietuvos radikalai“.
Tokios kalbos papiktino Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarą R. Paulauską, pasak kurio, tokiais atvejais negali būti šiek tiek „už“, šiek tiek „prieš“, reikia aiškios pozicijos.
„Jeigu mes sakome, kad mums migrantai yra nebaisūs, yra kritinė masė kitų žmonių, kurie pradeda naujoje šalyje savo interesus reprezentuoti, ir jie gali užimti ne kieno kito vietą - tiek mano, Kazimiero, ir to paties Marijono. Įsivaizduokime, kad Šveicarija yra visų norinčių Šveicarijoje gyventi valstybė. Visas pasaulis žino, kad Šveicarijoje yra labai aukštas pragyvenimo lygis ir, sakykime, mes žinome, kad šveicarai mielai įsileidžia visus. Tada daugeliui kyla klausimas, kodėl neplūstelt ten? Ir kuo baigsis šveicarams? Jie atsisėda vakarienei po ilgų šimtmečių darbo sutvarkę savo valstybę, iš lėto ima šaukštą merkt į sriubą, o čia - jau lietuviai, arabai, brazilai suvalgė tą jo sriubą“, - metaforiškai kalbėjo R. Paulauskas.
M. Mikutavičius atrėžė, kad nacionalistės kalbos ir diktatas per atkurtos valstybės dvidešimtmetį nesuvienijo tautos.
„O kaip Jūs įsivaizduojate šitą mūsų gražią valstybę, kuri baigia išsibėgioti? Štai Jūsų ta graži puoselėjama Lietuva - ąžuoliukai, tėviškėlė, visi galime balsuoti, vieningai, solidarūs, neturime tokių problemų kaip latviai ir estai, ir kas? Ir - didžiausia migracija. Kurgi jūs buvote su savo nacionalizmu ir kodėl nesuvienijot tos tautos? Ar nėra taip, kad jūs išgąsdinote su tokiu noru nurodinėti visiems, kaip jie turi gyventi, ko neįsileisti, liberalizmas - blogai. (...) Jeigu Lietuva praranda savo gyventojus, jie išvažiuoja, mums reikia tą valstybę kažkokiu būdu išlaikyti - kažkas turi taisyti kelius, želdinti gėlynus ir auginti bites, ir jeigu mes nesugebame sugrąžinti savo piliečių, tai, atleiskite, kam reikalinga ta valstybė, jeigu ji - tuščia? (...) Esu įsitikinęs, kad vienintelis kelias taikytis prie besikeičiančio pasaulio yra kompromisų kelias“, - teigė dainininkas.
Tai kas vis dėlto sukėlė kai kurių diskusijos dalyvių nerimą? Gal nerimas kilo dėl minėto Komunikato? O gal tikrai rengiami kokie nors teisės aktai, kurie plačiai atvers duris nepageidaujamiems asmenims?
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas ,,Balsas.lt' sakė, kad Lietuvos pozicija dėl Komunikato rengiama ir bus paskelbta gegužės pabaigoje. Jis pabrėžė, kad praėjusią savaitę paskelbtas dokumentas – ne teisės aktas ir jo nuostatos neprivalomos. Tai gairės, nuorodos, kur link einama dėl migracijos valdymo klausimų“, - sakė jis.
Kitų ,,Balsas.lt“ šaltinių žiniomis, jau baigiamas rengti patobulintas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas, į kurį inkorporuotos naujausios ES teisės aktų nuostatos, tarp jų ,,mėlynos kortos“, sankcijų darbdaviams už nelegalų darbą ir kt. projektas greičiausiai jau kitą savaitę pasieks Vyriausybę. Pokyčiai gali prasidėti tik po to, kai dėl naujos redakcijos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų apsispręs Seimas.
,,Balsas.lt" šaltinių teigimu, šiame projekte imigracijos sąlygos bus supaprastintos tik tiems, kurie atneša naudą Lietuvai. O tiems, kurie prisidengdami tuo, kad kažką veiks Lietuvoj, norės patekti į mūsų šalį ar į Šengeno erdvę per Lietuvos teritoriją, numatytos dar griežtesnės sankcijos.
