„Religijos išpažinimo laisvė pažeidinėjama. Lietuva, pirmininkaujanti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), atsigręžė į primirštus žmogaus teisių pažeidinėjimo aspektus. Aptariamos krikščionių, žydų, musulmonų ir apskritai religiją išpažįstančių žmonių problemos. Lietuvoje situacija kol kas yra nebloga, nes čia išnaudojamas senas kapitalas”, – mano Lietuvos azerbaidžaniečių bendruomenės vadovas Mahiras Gamzajevas.
- Minėjote, kad neapykantos musulmonams reiškinys yra „importuotas“ ir adresatu dažniausiai nurodote Rusiją. Nebijote būti apkaltintas „rusofobija“?
- Toks kaltinimas dabar populiarus ir manęs tai nestebintų. Net konferencijos metu, kai išsakiau savo nuomonę, kad islamofobija atkeliavo kaip sovietinis „palikimas“ per šiuolaikinę rusų žiniasklaidą – sulaukiau reakcijos iš Rusijos atstovų.
- Ką jie atkirto?
- Oficialiai – nieko. Buvo pradėta bėgioti į sekretoriatą, pas oficialius pirmininkaujančius ESBO Lietuvos atstovus ir reikalauti, kad nutrauktų mano veiklą. Girdi, aš vietoje pranešimo apie islamofobiją skleidžiu vadinamąją rusofobiją.
- Kaip reagavo kiti Lietuvos delegacijos nariai?
- Oficialiai – niekaip, nes Rusijos atstovai oficialiai nieko pareikšti nedrįso – nebuvo pasirengę. Tiesiog žinau, kad paskui neformalių priekaištų ir įspėjimų buvo. Tai suprantama, nes Rusija nesijaučia tvirtai šioje srityje, nepaisant oficialiai deklaruojamų laimėjimų bei idilės.
- Gal šiek tiek detalizuokime. Vakarų problemos yra susijusios su islamo ir kitų religijų atstovų bei laisvamanių vertinimu – daugmaž civilizuotos, nepaisant ekstremistinių išpuolių. ESBO veikla driekiasi iki Vladivostoko. Islamas Rusijoje taip pat nėra vien smulki religinės mažumos problema.
- Iš tikrųjų taip. Įdomu tai, kad Rusijos konferencijoje dalyvavo ne tik parlamento komiteto nariai, bet ir generalinės prokuratūros, vidaus reikalų ministerijos atstovai. Yra manoma, kad islamas siejamas su kriminalinėmis rizikomis. Kad ir kaip Rusijos atstovams norėtųsi „prakišti“ mintį, jog Vakarai sukūrė ir primetė Rytų Europai antiislamiškas nuotaikas – neišeina. Rusijoje gyvena apie dvidešimt milijonų musulmonų. Tai ne tik Tatarstanas, tai – Šiaurės Kaukazas ir kitos teritorijos. Rusija visaip mėgina per savo žiniasklaidą skleisti neapykantą islamui ir „visokiems kaukaziečiams“ Baltijos šalyse, ji taip pat stiprina šią nuomonę šalies viduje. Bijau, kad valdantieji net nesuvokia, kad tai yra jų pačių kuriama grėsmė šalies vientisumui.
- Dar vienas keistas „mazgas“ – Afganistanas. Lietuvoje populiari Rusijos nuolat palaikoma nuomonė, kad iš Afganistano mums reikia bėgti, nes ten, neva, kariaujame „ne savo karus“.
- Tie karai, kuriuose priverstinai kariavo okupuotos Lietuvos rekrūtai Afganistane sovietinio kontingento sudėtyje buvo dar mažiau „savi“. Nebent „sava“ lietuviai imtų vadinti pasaulinę komunizmo statybą, kuri kainavo nemažai lietuvių gyvybių. Afganistane, ačiū Dievui, žuvo tik vienas karys. Noriu pasakyti, kad Lietuvos, kaip ir bet kurios kitos šalies karių dalyvavimas pasaulio taikos palaikyme yra būtinas ir neišvengiamas. Jei jau norite žinoti, tą pačią islamofobiją į Afganistaną atnešė sovietai, nepaisant to, kad dabar, neva gindami islamo suverenumą, rusų propagandistai naudoja šią piemonę prieš Vakarus, Ameriką, Europą ir Lietuvą.
- Vėl prašau iliustruoti.
- Sovietų kariai į Afganistaną įsiveržė 1979 metais ir kovojo prieš „religinius fanatikus“, t.y. prieš sukilėlius, kurie atėjūnus pasitiko su ginklu. Sovietų kareiviai vartojo pravardę „dušmanas“ kaip niekinančią, atitinkančią „čiurką“ ir panašiai. „Duch“, „loch“ – iš sovietų armijos į viešąją erdvę išlindę „perlai“. Kita vertus, puštu kalboje (ir ne tik joje) „dušman“ reiškia priešą. Taigi, Afganistano modžachedams (vadinamiesiems musulmonų sukilėliai, – Balsas.lt pastaba) „dušmanai“ buvo tie patys rusai ar sovietų pavergtų tautų rekrūtai. Pasakysiu dar daugiau – anuomet suformuota terminija, pravardės ir klišės smagiai ir intensyviai permetamos, kai reikia aptarti terorizuojamos Čečėnijos aktualijas ir paveikti tą auditoriją, kuriai suprantama rusų kalba.
- Yra dar ir kita reikalo pusė, kuri su sovietais ir Rusija galbūt susijusi tik iš dalies ar bent jau ne vien ten sugalvota. Jei žiniasklaida skelbia žinią apie islamo ekstremistų sprogdinimą, moterį su čadra parodys būtinai.
- Taip. Nors pasaulyje ir Europoje daugybė musulmonių nešioja trumpus sijonus, jei kam labai reikės įvykdyti kruviną išpuolį, tai ir moterimi persirengs, ir sijoną užsisegs – padarys viską, ką reikia. Jei norės įvykdyti provokaciją, tai ir čadrą, burką, hidžabą užsimaus.
- Vakaruose taip pat būna keistų incidentų, kurie neprideda pakantos ir kultūrinio sutarimo. Antai, Jungtinėje Karalystėje buvo mėginta drausti pasaką apie tris paršiukus...
- Tokie atvejai tik iliustruoja primityvumą, nenorą suprasti islamo, mėginimą eiti paprasčiausiu keliu. Tai multikultūralizmo parodija. Todėl sakau ir dar pakartosiu – jei kas Vakaruose ir žlugo, tai ne kultūrų „susigyvenimo“ koncepcija, o nevykę jos įgyvendinimo eksperimentai. Tai atskira tema. Kaip ir būtinas poreikis gydytis nuo neapykantos religijai apskritai.
Taip pat skaitykite:
M. Gamzajevas: religingas žmogus – neapykantos objektas? (I)
