G. Paluckas tikina, kad sieks užtikrinti lyčių lygybę jo vadovaujamame Ministrų kabinete. Tiesa, politikas pabrėžia – tai priklausys ir nuo kitų ministrus į Vyriausybę deleguojančių koalicijos partnerių požiūrio.
„Man ir socialdemokratams tai (lyčių balansas – ELTA) yra svarbu. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė bus koalicinio susitarimo vaisius. Kiek tai svarbu koalicijos partneriams – pamatysime iš tų kandidatų, kuriuos jie pateikia“, – Eltai sakė G. Paluckas, patikindamas, kad daliai iš 9 socialdemokratams deleguotų ministerijų vadovaus moterys.
„Moterų tikrai bus. Kompetentingų moterų. Ne šiaip pagal lytį, bet kompetentingų, galinčių atlikti savo darbą lygiaverčiai kaip ir vyrai“, – pridūrė jis.
Bus mažiau moterų ministrių nei dabartinėje Vyriausybėje
Visgi žvelgiant į preliminarų ministrų sąrašą matyti, kad būsimoje Vyriausybėje moterų greičiausiai bus mažiau nei dabartinėje.
Užsienio reikalų ministras gali būti iš Prezidentūros. Realiausia įvardijama kandidatė yra diplomatė, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Socialdemokratų kandidatė į krašto apsaugos ministro postą – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbanti Dovilė Šakalienė. Tačiau krašto apsaugos ministrą gali siūlyti ir prezidentas. G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas patvirtino, jog „tai gali būti žmonės iš diplomatinio korpuso, tai gali būti žmonės iš prezidento komandos“.
Būsima socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama buvusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. 43-ejų I. Ruginienė šiemet pirmą kartą išrinkta į parlamentą.
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro garsiausiai skamba trys pavardės: Kauno rajono savivaldybės vicemerė, pedagogė Raminta Popovienė, edukologė Orinta Leiputė ir buvęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Remigijus Motuzas. Socialdemokratai greičiausiai siūlys vieną iš jų.
Taigi, jei A. Skaisgirytė, D. Šakalienė ir I. Ruginienė bus patvirtintos, o švietimo, mokslo ir sporto ministru bus paskirtas ne vyras politikas, Vyriausybėje dirbs keturios moterys.
Dabartinėje, 2020–2024 m. kadencijos Vyriausybėje, dirba penkios moterys: premjerė Ingrida Šimonytė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šioje Vyriausybėje ministrių buvo ir daugiau, bet vasarą, kilus skandalui dėl privataus skrydžio į Dubajų, iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų pasitraukė Monika Navickienė. Tapusi Seimo vicepirmininke, dėl pareigų nesuderinamumo atsistatydino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo vadovybėje – moterų dauguma
Kitokia situacija Seime. Parlamentui išsirinkus vadovybę, paaiškėjo, kad pagrindinius postus daugiausia užims moterys politikės.
Naujos sudėties Seimo valdyboje yra 7 nariai. Seimo pirmininku išrinktas Saulius Skvernelis.
Tarp jo pavaduotojų – net penkios politikės: socialdemokratės Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė, konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Vienintelis Seimo vicepirmininkas vyras – socialdemokratas Juozas Olekas.
Dėl Vyriausybės postų – arši kova
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad netvirtins nė vieno partinio „Nemuno aušros“ kandidato į ministrus, partija jau ieško asmenų, kurie galėtų eiti šias pareigas. Taip pat pildosi galimų socialdemokratų ministrų sąrašas.
Dėl ministrų postų šiuo metu vyksta arši kova. Prezidentūra akylai stebi ir jau susipažįsta su kai kuriomis pavardėmis, tačiau tenkina ne visos. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Gitanas Nausėda turbūt siūlys ne tik kandidatą į užsienio reikalų ministrus, bet ir Krašto apsaugos ministerijos vadovą.
Tuo metu socialdemokratai suka galvas, ką siūlyti į nepatraukliausiomis laikomomis sveikatos apsaugos ir švietimo ministrų pozicijas. Štai čia iškyla naujos pavardės, tačiau nė nepateiktos jau susilaukia kritikos viešojoje erdvėje.
O didžiausias galvos skausmas šiuo metu kyla „Nemuno aušrai“. Prezidentas rėžė iš peties – nė nebandykite siūlyti kandidatų iš savo partijos. Ir net jei variantai bus ne iš „Nemuno aušros“, anot prezidento, vargu ar jie norės tapatintis su politine jėga, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.
Todėl „aušriečiai“ priversti ieškoti žmonių ne iš partijos, o socialdemokratai „Nemuno aušrai“ meta gelbėjimosi ratą. Socdemų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas net pasiryžęs atlikti darbą už juos – sako, kad padėtų surasti galimus ministrus, jei „Nemuno aušrai“ reikės pagalbos.
Kiti kandidatai į ministrus
Į finansų ministro kėdę pretenduoja buvęs finansų ministras, buvęs Europos audito rūmų atstovas Rimantas Šadžius.
Šaltinių teigimu, susisiekimo ministru socialdemokratai planuoja skirti iš Jonavos kilusį Seimo narį Eugenijų Sabutį. Teisininko išsilavinimą turintis politikas buvo Jonavos rajono meras, vicemeras. Seime dirba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
Kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus įvardijamas Vilniaus r. poliklinikos vadovas Evaldas Navickas.
Realiausias kandidatas į vidaus reikalų ministrus yra Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Realiausias kandidatas į kultūros ministrus yra buvęs šias pareigas anksčiau jau ėjęs Šarūnas Birutis.
Dvi – Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos – ministerijos atiteko Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Energetikos ministru demokratai ketina siūlyti buvusį energetikos ministrą ir Lietuvos atstovą energetikai Europos Sąjungoje Žygimantą Vaičiūną.
Ekonomikos ir inovacijų ministru turėtų tapti Seimo Ekonomikos komitete dirbantis Lukas Savickas.
Remigijaus Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“ gavo Aplinkos apsaugos, Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijas. Šaltinių teigimu, į žemės ūkio ministrus partija svarsto siūlyti ūkininką Tomą Ambrozą. Į aplinkos ministrus gali būti siūlomas buvęs Geologijos tarnybos vadovas Giedrius Giparas.
Kandidatą į teisingumo ministrus „Nemuno aušra“ renkais iš kelių pretendentų. Vienas iš jų – teisininkas, dirbantis Vilniaus universitete.
Dar prieš rinkimus buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis Eltai tikino, kad moterų atstovavimas Vyriausybėje yra svarbus, tačiau tikslo užtikrinti tolygų lyčių balansą politikas nekėlė.
Kitas koalicinės daugumos lyderis, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis laikėsi priešingos pozicijos – jis tikino, kad tam tikros kvotos ar įsipareigojimas užtikrinti lyčių lygybę Vyriausybėje žemina pačias moteris. Tuomet parlamentaras tikino, kad būnant premjeru ministrų portfelius skirstytų atsižvelgdamas į profesionalumą ir kandidatų žinias.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
