Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“
Valdančioji koalicija metus baigė taip ir nesusitarusi dėl Tautinių mažumų įstatymo: parengtas kultūros viceministro nesulaukė ne tik ministro, bet ir vyriausybės pritarimo, o bandymas Seime sugrąžinti iki 2010-ųjų galiojusį įstatymą taip pat baigėsi nesėkme.
Įstatymą itin aktyviai stumia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), kuri į Seimą pateko sudariusi bloką su Rusų aljansu ir Liaudies partija. Įstatymo neremia ne tik koalicijos partijos, bet ir opozicija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pačios tautinės mažumos, visuomeninės organizacijos. Prezidentė, o jai pritaria ir Seimo Teisės departamentas, pareiškė, kad toks įstatymas pažeistų Konstituciją. Negana to, toks rekonstruotas Tautinių mažumų įstatymas galėtų supriešinti visuomenę.
LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė parengė Tautinių mažumų įstatymą, kuris įteisintų dvikalbystę tose savivaldybėse, kuriose tautinės mažumos sudaro ketvirtadalį gyventojų, tačiau projektas įstrigo Strateginiame komitete Vyriausybėje, nes jo nepasirašė Darbo partijos deleguotas Kultūros ministras Šarūnas Birutis.
LLRA atstovai Seime tuoj pat ištraukė kitą variantą – 1989-aisiais priimtą Tautinių mažumų įstatymą, galiojusį iki 2010 metų.
Žada įgyvendinti pažadus
Seimo Teisės departamentas teigia, kad toks ketverius metus nebegaliojančio įstatymo „atkūrimas“ Konstitucijoje nenumatytas, todėl neįmanomas. Šį įstatymą praeitos kadencijos Seime jau bandęs atgaivinti Jaroslavas Narkevičius sako, kad sieks savo.
„Mes ketiname vykdyti rinkimų įsipareigojimus ir susitarimus“, – sako J. Narkevič.
Seimo rinkimuose Rusų aljanso ir Liaudies partijos atstovus priglaudęs LLRA pasižadėjo išsikovoti, kad savivaldybėse, kur tautinė mažuma sudaro bent dešimtadalį gyventojų, būtų oficialiai vartojamos dvi ar net trys kalbos.
„Mūsų Lenkų rinkimų akcijos programoje įrašyta 10 procentų kaip Čekijoje“, – sako LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Jei pavyktų prastumti tokius pažadus, sostinės Gedimino prospektas turėtų būti vadinamas trimis kalbomis: oficialiais duomenimis, Vilniuje yra daugiau nei 16 proc. lenkų ir beveik 12 proc. rusų. Tačiau didžiausia tikimybė, kad dvikalbystė bus įteisinta Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų rajonuose bei Visagino, Klaipėdos savivaldybėse. Mat čia lenkai arba rusai sudaro daugiau nei ketvirtadalį.
Konstitucinis Teismas 1999 ir 2009 metais išaiškino, kad lietuvių kaip valstybinės kalbos statusas reiškia, jog visi viešieji užrašai ir asmenvardžiai dokumentuose rašomi tik valstybine kalba, tačiau bendrauti tautinių mažumų kalba nėra draudžiama. Lenkų atstovai primena, kad Lietuva įsipareigojo įteisinti dvikalbystę 2000 m., kai ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
„Jeigu Lietuva vykdytų tarptautines konvencijas, prie kurių ji yra prisijungusi, tokio įstatymo gal ir nereikėtų, bet kadangi pas mus viskas yra siejama su Lietuvos Konstitucija, valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Aš manau, kad galima pakeisti ir Konstituciją – čia nieko tokio nėra, čia natūralus dalykas“, – sako Nepriklausomybės akto signataras, advokatas Česlav Okinčic.
Abejoja, ar Lietuva turi įsipareigojimų dėl dvikalbystės
Aistės Račkauskaitės-Burneikienės mokslinės disertacijos tema „Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbinės garantijos: tarptautinių standartų įgyvendinimas Lietuvoje“. Anot mokslininkės, įgyvendinant konvencijos nuostatas palikta nemažai laisvės pačioms valstybėms.
„Ši konvencija ypatinga tuo, kad didelė dalis jos nuostatų yra programinio pobūdžio, tai yra, tos nuostatos – netiesioginio taikymo. Tai reiškia, kad valstybei Konvencijos dalyvei (...) yra palikta plati vertinimo nuožiūros laisvė, tai yra, pasirinkimo teisė kaip valstybė įgyvendina šios Konvencijos nuostatas“, – sako A. Račkauskaitės-Burneikienės, Mykolo Romerio universiteto lektorė.
600 metų Lietuvoje gyvuojančios totorių bendruomenės pirmininkas Adas Jakubauskas prisidėjo prie Tautinių mažumų įstatymo koncepcijos kūrimo. Darbas buksavo kelerius metus, kol visai įstrigo.
Siekta parengti įstatymą, kuris laiduotų tautinių mažumų kultūrų puoselėjimą, tačiau pateiktame projekte prirašyta daug nereikalingų teiginių. Akivaizdus lenkų ir rusų siekis užgožti mažąsias bendrijas: įstatyme Tautinių bendrijų tarybos kvotos nustatytos taip, jog lenkų ir rusų atstovai Taryboje sudarytų daugumą. A. Jakubauskas sako, kad dvikalbystės įvedimas pagal administracinį teritorijos vienetą nepasiteisintų.
„In corpore viso rajono įrašyti negalima, nes kai kur nėra daugumos tautinės mažumos atstovų. Tose vietovėse, kur gyvena 33 proc. tos tautinės mažumos atstovų, ten būtų galima galvoti apie tai. Mes žiūrėjome kai kurių ES šalių pavyzdį. Mes pasirėmėme ES Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, kur aiškiai pasakyta, kad toks antros kalbos vartojimas įmanomas, bet tai reikėtų padaryti protingai, nesimetant į kažkokius kraštutinumus, nes ir iš vienos pusės ir iš kitos pusės yra radikalai, kuriems reikia pilti ugnį į laužą, kad tas laužas degtų“, – sako A. Jakubauskas.
Prezidentė: tai Konstitucijos trypimas
Prezidentės patarėja Virginija Būdienė sako, kad Tautinių mažumų apsaugos pagrindų ir Žmogaus teisių konvencijų nuostatos yra integruotos į Lietuvos įstatymus, todėl kurti specialų įstatymą tautinėms mažumoms nėra prasminga. Jį priėmus būtų sustabdyta lenkų ir rusų integracija, o nemokantiems šių kalbų – apribota galimybė įsidarbinti kai kurių savivaldybių valstybinėse įstaigose.
Prezidentė sako, kad jei Seimas ryžtųsi atgaivinti įstatymą, paremtą net iki 1992 galiojusiais teisės aktais, pažeistų Konstituciją.
„Tokių santykių ir tokios situacijos nėra nė vienoje ES narėje šalyje ir dar taip pat reikštų, kad mes įteisintume daugiakalbystę Lietuvoje, tame tarpe ir rusų kalbą. O jeigu ateityje turėtumėm darbo jėgos iš kokių nors tolimų valstybių, tai gal tada turėtumėm ir kinų kalbą? Tai aš manyčiau, kad toks įstatymas ir šios Seimo daugumos intencija praktiškai būtų Konstitucijos tiesioginis trypimas“, – sako D. Grybauskaitė.
Manoma, kad kai kurios šio įstatymo nuostatos gali kelti grėsmę visoms Baltijos šalims, nes jos naudingos Latvijoje ir Estijoje veikiančioms radikalioms Rusijos tėvynainių organizacijoms.
Europos Parlamentas (EP) ne kartą atmetė jų atstovų reikalavimus pripažinti rusų kalbą kaip ES kalbą. Latvijoje nerimsta aistros dėl referendumo, kuriuo siekta Konstitucijos pataisomis įteisinti dvikalbystę. Rusų kalbos įteisinimas Visagino savivaldybėje leistų vėl Briuselyje reikalauti rusų kalbą pripažinti oficialia ES kalba, taigi ir Baltijos valstybių kalba.