dvikalbystė

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Valdančioji koalicija metus baigė taip ir nesusitarusi dėl Tautinių mažumų įstatymo: parengtas kultūros viceministro nesulaukė ne tik ministro, bet ir vyriausybės pritarimo, o bandymas Seime sugrąžinti iki 2010-ųjų galiojusį įstatymą taip pat baigėsi nesėkme. Įstatymą itin aktyviai stumia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), kuri į Seimą pateko sudariusi bloką su Rusų aljansu ir Liaudies partija.

Toronto universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Ellen Bialystok, ištyrė 184 senatvine demencija sergančius pacientus. 91 iš jų nuo vaikystės laisvai kalbėjo viena kalba, o 93 – dviem. Paaiškėjo, kad dvikalbiams pacientams senatvinė demencija prasidėjo vidutiniškai apie 75,5 metus, o tiems, kurie kalbėjo tik viena kalba – apie 71,4 metus. Skirtumas išliko akivaizdus ir atmetus kultūrinių skirtumų, imigracijos, išsilavinimo, profesijos bei lyties faktorius.

Toronto universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Ellen Bialystok, ištyrė 184 senatvine demencija sergančius pacientus. 91 iš jų nuo vaikystės laisvai kalbėjo viena kalba, o 93 – dviem. Paaiškėjo, kad dvikalbiams pacientams senatvinė demencija prasidėjo vidutiniškai apie 75,5 metus, o tiems, kurie kalbėjo tik viena kalba – apie 71,4 metus. Skirtumas išliko akivaizdus ir atmetus kultūrinių skirtumų, imigracijos, išsilavinimo, profesijos bei lyties faktorius.

Pradedami rinkti parašai po reikalavimais Lietuvos vadovams dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo. Apie tokią iniciatyvą trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila. „Reikalavimas ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“ adresuotas Lietuvos Prezidentei, Seimui ir Ministrui Pirmininkui.

Trečiadienio rytą prie užsienio reikalų ministerijos piketą surengė Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) aktyvistai. LLKS valdybos pirmininko Jono Buroko teigimu, ateiti čia su vėliavomis ir plakatais būrelį vyresnio amžiaus žmonių paskatino artėjantys užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir Premjero Algirdo Butkevičiaus vizitai į Lenkiją. Anot jo, piketuotojai reikalauja, kad nebūtų daromi kompromisai, pažeidžiantys mūsų šalies Konstitucijąir kitus teisės aktus.

Trečiadienį prie Užsienio reikalų ministerijos rengiamas piketas prieš naujosios valdančiosios daugumos ketinimus leisti lenkų kalba rašyti vietovių ir gatvių pavadinimus bei duomenis asmens dokumentuose. Piketą rengia Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), teigianti kad piketas rengiamas prieš užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir Premjero Algirdo Butkevičiaus numatomus vizitus į Lenkiją.

Trečiadienį vizito į Lenkiją vykstantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad santykiuose su šia šalimi, „kaip ir su visais kaimynais, yra rezervo, tikrai turime ką pagerinti“. Kalbėdamas apie dvikalbes lenteles Vilniaus rajone, nelietuviškų pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis L. Linkievičius sakė, kad čia yra erdvės kompromisams, o esamos problemos bus sprendžiamos europietiškai, atsižvelgiant į Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurią Lietuvą priėm...

Per va­sa­ros ato­sto­gas gi­mi­nes Lie­tu­vo­je ap­lan­ko už­sie­ny­je su šei­mo­mis gy­ve­nan­tys lie­tu­vai­čiai. Be­ne la­biau­siai čia se­ne­liai lau­kia anū­kų. Tik ne­re­tai ma­žy­liai jau kal­ba su ak­cen­tu, lie­tu­viš­ką kal­bą pa­pil­do ang­liš­kais žo­džiais.

Tautinių mažumų integracijai ypač svarbi jų socialinės ir ekonominės raidos perspektyva, su kuria raidė „W“ tiesiogiai niekaip nesusijusi. Tokia nuomonė išsakyta šiandien įvykusiame ministro pirmininko A. Kubiliaus susitikime su Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktoriumi Žilvinu Šilėnu. Instituto direktorius Vyriausybės vadovui pristatė praėjusiais metais atlikto tyrimo „Lietuvos savivaldybių indeksas 2011“ rezultatus.

Dalis politikų Seime tikisi, kad priėmus naują įstatymą jau kitąmet pavyks efektyviau kovoti su valstybinės kalbos nepaisymu lenkų tankiai apgyvendintuose Vilnijos rajonuose. Svarstys naują projektą Dar šią savaitę Seimas turėtų svarstyti naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymą, kuris, be kita ko, draus viešuosius užrašus ne lietuvių kalba.

JAV mokslininkai iš Šiaurės vakarų universiteto teigia, kad dvikalbystė yra geras būdas lavinti smegenis, rašo BBC. Kalbėjimas dviem kalbomis stipriai veikia smegenis, ir dėl to pasikeičia žmogaus nervų sistemos atsakas į garsus. Mokslininkai tai išsiaiškino atlikę laboratorinius bandymus. Tyrėjų komanda stebėjo 48 sveikų savanorių studentų smegenų atsaką į skirtingus garsus. 23 iš 48 savanorių studentų mokėjo dvi kalbas. Tyloje abi studentų grupės į garsus reagavo panašiai.

Kaip, vos sulaukus kūdikėlio, galima atpažinti jo temperamentą? Ar naudinga mažylį iš karto mokinti kalbėti skirtingomis kalbomis? Kaip reaguoti į vaikų keliamą triukšmą, kuris neretai varo tikrą galvos skausmą ir tėveliams, ir kaimynams? Išsamūs atsakymai ir naudingi patarimai jaunų tėvų laukia jau rytoj, šeštadienį, kovo 17-ąją, TV3 laidoje „Mamyčių klubas“. Kiekvienas kūdikėlis atkeliaudamas į pasaulį atsineša ir savitą temperamentą.

Dar visai neseniai specialistai ragindavo dvikalbes šeimas kūdikius pratinti iš pradžių prie vienos kalbos, ir tik paskui – prie kitos. Esą nuo mažumės girdėdamas dvi kalbas mažylis ims painiotis, dėl ko gali sulėtėti kai kurių jo gebėjimų raida. Šiandien – viskas atvirkščiai: skritingų tautybių tėvai raginami bendrauti su kūdikiu kiekvienas savo kalba. Pasirodo, dar kalbėti nemokantys kūdikiai jau puikiai geba atskirti vieną kalbą nuo kitos.

Kažkada Sovietų imperijos nacionaliuose pakraščiuose buvo labai stengiamasi įtvirtinti dvikalbystę, kad visi be gimtosios kalbos puikiai mokėtų ir rusiškai. Ironiška, tačiau su dvikalbystės pasekmėmis dabar susidūrė ir patys rusai.

Ilgai brandintas ir puoselėtas atlikėjos, grupių „Skamp„, „The Ball & Chain“ vokalistės Ericos Jennings noras pagaliau įgijo pavidalą – šį rudenį dviejų berniukų mama išleido savo pirmąją dvikalbę knygutę vaikams, kurią lapkričio 20 dieną, prekybos centre „Panorama" E. Jennings-Didžiulis kartu su vyru Jurgiu ją pristatė viešai. Į naujienų portalo „Balsas.

Lenkijos Punsko valsčiuje gyvenanti lietuvių bendruomenė atsisako viešųjų užrašų dviem kalbomis. Pasak valsčiui vadovaujančių lietuvių, toks sprendimas priimtas dėl dviejų priežasčių – prieš juos nukreiptų išpuolių bei nenoro veltis į tarp abiejų šalių įsiplieskusį konfliktą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje, rašo Delfi.lt. Šią savaitę lenteles, kurias dažais aptepliojo ir apgadino lenkų vandalai, ketinama nuimti. Jas turėtų pakeisti užrašai vien lenkų kalba.

Lenkijos prokurorai antradienį sakė, kad tiria vandalų išpuolius prieš lietuvišką paminklą ir kelio ženklus Punsko kaime, kur lietuvių etninė mažuma gyvena įtampoje su lenkais, pranešė DPA. „Mes ieškome skandalingo incidento kaltininkų, – savo „Twitter“ puslapyje rašė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. – Mes atlyginsime nuostolius. Mažumos turi teisę į ženklus dviem kalbomis.

Naujo Tautinių mažumų įstatymo projekto kūrėjai ketina įteisinti topografinius užrašus kitomis kalbomis tose gyvenvietėse, kuriose vienos arba kitos Lietuvos tautinės mažumos atstovai sudaro virš trečdalio visų gyventojų. Šio sumanymo puolimas griauna pačių lietuvių tapatumą, – teigia įstatymo rengimo darbo grupės vadovas, Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas.

Kiekviena proga Lietuvą tarptautinėms institucijoms skundžiantys arba protesto akcijomis rodydami, kaip esą yra skriaudžiami mūsų šalyje, Lietuvos lenkai iškovojo pirmą pergalę. Jiems lenktis pasiruošęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, pasirengęs įteisinti dvikalbystę, nors Konstitucijoje nurodoma, kad Lietuvos valstybinė kalba yra lietuvių.

Svarstoma leisti naudoti dvikalbes gatvių ar vietovių lenteles tautinių mažumų tankiai apgyvendintose vietovėse, taip pat sudaryti galimybes kreiptis į valstybines institucijas savo kalba, tiesa, atsakymas tokiu atveju vis tiek būtų pateikiamas lietuviškai. Tokie siūlymai yra svarstomi rengiant Tautinių mažumų įstatymo koncepciją. Pagal ją būtų parengtas atitinkamas įstatymo projektas.

Santjago de Kompostelos universiteto (Ispanija) fizikai ir matematikai paneigia teoriją, teigiančią, esą vienoje bendruomenėje kartu negali gyvuoti dvi kalbos.

Ar Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai išties patiria nepatogumų dėl to, kad oficiali informacija skelbiama tik lietuviškai, o ne dviem kalbomis? Uostamiesčio Tarybos nario, Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Viačeslavo Titovo manymu, problemų yra, dėl to jis bando pasiekti, kad Klaipėdos įmonės, kurių daugiau negu 50 proc. akcijų priklauso savivaldybei, informaciją gyventojams skelbtų ir lietuvių, ir rusų kalbomis.